Grįžti į blogą
birželio 18

Norai…

Straipsnis iš žurnalo “Mažylis” Ach, tie norai...Kaip juos sutramdyti? Augustas niekada nebuvo didelis „norėtojas“. Jis visada turi kažkokį konkretų norą, kurį – Kalėdoms ar gimtadieniui – stengiamės išpildyti. Kadangi jis nuo pat mažens labai didelis realistas, tai ir jo norai – labai realūs (Pavyzdžiui, Kalėdoms norėjo Hario Poterio pižamos ir Šreko patalynės). Be to, mes vaikų norus labai deriname su jų pareigomis. Manau, tai yra labai svarbu. Pavyzdžiui, Augustas jau kuris laikas labiausiai nori kompiuterio. Susitarėme, kad kompiuteris bus tada, kai laisvai skaitys. Jo motyvacija skaitymui labai išaugo! Be to, greitai pamatė, kad – kai laisvai skaito – ir pačiam smagu. Šiuo metu Augustas kaip iš pypkės neužsikirsdamas skaito A.Lindgren „Pepę Ilgakojinę“, todėl teks mums su vyru pildyti tą jo norą. Nori žiūrėti filmuką – pažiūrėk, ar tvarkingas kambarys; nori sausainio – pavalgyk (nebūtinai SUvalgyk, bet PAvalgyk!) vakarienę ir t.t. Parduotuvėse irgi neturime bėdų nuo pat mažens: esame susitarę, kad – kai perkame maistą – berniukai gali išsirinkti kažką ir sau. Bet tik vieną daiktą. Kartais susigundo kitu, tačiau tada tenka rinktis. Matyt, padėjo mūsų nuoseklumas. Nuo pat pirmo karto parduotuvėje buvo taip ir ne kitaip, todėl jiems jau seniai nekyla klausimų. Be to, manau, tai yra teisinga, nes juk ir mudu su vyru parduotuvėje išsirenkame kažką sau.

O dėl daiktų – vaikai mato, kad mes neperkaliojame daiktų sau – perkame tik tada, kada reikia. Ir jie to išmoko. Ne veltui sakoma, kad geriausiai moko pavyzdys. Jei aš (arba vyras) neatsispirtumėme pirkimo manijai, tai negalėtumėme to reikalauti ir iš vaikų. Kažkaip nei aš, nei vyras neturime poreikio „kažką“ nusipirkti – perkame tik tai, ko reikia. Matyt, vaikai tą arba paveldėjo, arba išmoko. Nežinau, gal su Morta bus kitaip, tačiau su berniukais pavyko susitarti...

Tiesa, su Vilhelmu yra sudėtingiau. Jis yra be galo užsispyręs ir sunkiai motyvuojamas kitų. Jam svarbiausia – jo paties motyvacija. Augustui labai svarbi kitų nuomonė, jis labai nori būti pagirtas, nori pirmauti, todėl jį motyvuoti nėra sudėtinga, o štai Vilhelmą mažai kas motyvuoja. Dažniausiai jis sako: o man tas pats! Taigi su juo tenka būti labai išradingiems ir išnaudoti visus diplomatinius gebėjimus, nes kai jis užsispiria, tai pasaulio pabaiga. Bet, matyt, vėlgi dėl mūsų nuoseklumo parduotuvėse scenų nebūna. Tačiau Vilhelmo norai irgi yra labai konkretūs ir aiškūs. Jeigu ko nori, tai tikrai labai nori. Tada tik lieka susitarti, kaip tas noras gali būti įgyvendintas.

Šiuo metu mūsų namuose labiausiai visko norinti yra Morta! O kaip supyksta, jei negauna to, ko nori! Berniukai juokiasi net už pilvų susiėmę, nes ji suraukia nosį ir puola muštis arba riaumoti...Augustas pildo visus įmanomus Mortos norus. Užtenka jai tik pažiūrėti į ta pusę, ir Augustas atneša/atiduoda/paduoda ir pan. O Vilhelmas labai pyksta, jei Morta kėsinasi į jo turtus. Šaukia: Mama, gelbėk! Arba: Paimkit Mortą! Kol kas aiškinam, kad Morta mažytė ir geriau nuo jos pasitraukti. Smagu, kad kol kas jos dėmesį lengva atitraukti kuo nors kitu. O kaip bus vėliau – parodys laikas!