Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Noriu, kad vaikas kalbėtų keliomis kalbomis! Kada geriausia pradėti?

http://www.alfa.lt/straipsnis/149596

Dabar, kai sienos atviros ir visų tautybių žmonės pabiro po visą pasaulį, vis daugiau vaikų lemta prabilti iškart keliomis kalbomis. Tačiau mums, lietuviams, tai dar nėra labai įprasta: tėveliai bauginasi, kad vaikas pamirš lietuvių kalbą ir pan.

Tačiau ar gerai vaikeliui, kuris dar nemoka kalbėti nė viena kalba, iškart mokytis kelių? Atsakymas vienas – žinoma! 1–3 metų vaikai yra itin imlūs kalbai. Kuo anksčiau imsitės naujos kalbos, tuo lengviau vaikui bus ją išmokti. Jeigu norite, kad jūsų vaikas puikiai kalbėtų keliomis kalbomis (manoma, jei ikimokyklinio amžiaus vaikas išmoksta keletą kalbų – jis jas išmoksta labai gerai), mokykitės kartu. Visų pirma jums nebūtina laisvai kalbėti kita kalba. Galite kartu mokytis iš knygelių, žaisliukų ir pan. Pasistenkite, kad ir vaikas, ir jūs galėtumėte bendrauti su kalbančiaisiais ta kalba (Lietuvoje yra žaidimų grupės mamoms, kalbančioms anglų ir vokiečių kalbomis – gal net ir kitomis kalbomis. Ieškokite kontaktų. O gal norite, kad jūsų vaikas laisvai kalbėtų rusiškai? Kodėl tada nepaieškojus rusakalbės auklės!?)

Antra vertus, būkite nuoseklūs. Jeigu jūsų šeima dvikalbė, vadovaukitės taisykle: vienas tėvas, viena kalba, t. y. jūs kalbate su vaiku TIK lietuviškai, o jūsų sutuoktinis – TIK savo kalba. Jeigu apsisprendėte, kad kalbėsite tam tikra kalba, tai ja ir kalbėkite. Maždaug iki ketvirtojo gimtadienio vaikas puikiausiai atskirs, su kuo kalbėti kokia kalba. Žinoma, pasitaiko ir kurioziškų atvejų – pažinojau kanadiečio ir vokietės šeimą, kurioje vienas sūnus iki trejų metų su VISAIS vyrais kalbėdavo angliškai, o moterimis – vokiškai. Kadangi aš vokiškai nekalbu, susikalbėti lengva nebuvo... Tačiau jau trejų su puse berniukas su manimi kalbėjo puikiausia anglų kalba.

Taigi: kada pradėti? Geriausia – iki trejų metų, tačiau niekada nėra PER vėlu. Kaip pradėti? Pradžią palengvins penki patarimai:

1. Tegul ta kalba, kurios norite mokyti mažylį, jus nuolat supa. Nusipirkite kasečių, knygelių, filmukų ta kalba. Žinoma, Lietuvoje lengviausia vaiką mokyti anglų, vokiečių, prancūzų bei rusų kalbų. Jeigu jūs pats nekalbate ta kalba, mokykitės drauge.

2. Nebijokite žiūrėti televizijos. Tai, kas daroma saikingai ir protingai, žalos nedaro. Jeigu rasite keletą laidų ar programų, kurios lavins jūsų vaiką ir dar mokys užsienio kalbos – valio! Svarbu, kad žiūrėtumėte kartu su vaiku. Žinoma, gali žiūrėti tik vaikas, tačiau bus daug efektyviau, jei žiūrėsite kartu. Išmokę naują žodį ar frazę stenkitės iškart juos vartoti. Jeigu turite interneto prieigą, susiraskite puslapius, kuriuose mokoma užsienio kalbų. Vaikams itin patinka įvairiausi žaidimai.

3. Pirmosios knygelės turi būti labai paprastos: skaičiai, pavieniai žodžiai ir pan. Užsibrėžkite, kad kiekvieną dieną išmoksite po naują žodį. Iš pradžių tai atrodys labai daug, bet pagalvokite apie savo vaiką: dvejų metų vaikas vieną dieną sako: „Gerti“, o kitą jau – „Noriu sulčių“. Taigi nebijokite ir mokykitės.

4. Jeigu kalbos mokotės ir jūs, nepamirškite gramatikos. Vadovėliai tam ir yra rašomi, kad jais žmonės naudotųsi. Nusipirkite tokį, kuris jums pasirodys priimtinas, ir – pirmyn! Tada – kalbėdami su savo mažyliu ir mokydami jį – darysite mažiau klaidų.

5. Pasistenkite, kad vaikas galėtų girdėti ir bendrauti ta kalba. Todėl jeigu jūs ar jūsų vyras nekalbate japoniškai – vaiko šios kalbos mokyti nesiūlyčiau. Tiesiog bene svarbiausia taisyklė yra ta, kad vaikui kalbos mokymasis turi vykti kuo natūraliau, kuo paprasčiau. Taigi jeigu jūs nekalbate viena ar kita kalba ir mokotės kartu su vaiku, tai, mano įsitikinimu, labai svarbu, kad vaiką kuo daugiau suptų natūrali tos kalbos aplinka (pavyzdžiui, leiskite į anglakalbį, rusakalbį ar prancūzakalbį darželį).

Tikiuosi, noras mokyti kitos kalbos ikimokyklinio amžiaus vaiką neišblėso ir šie patarimai tėvų neatbaidė. Nepamirškite, kad nepasieksite rezultatų, jei šiuos patarimus prisiminsite tik kartą per savaitę. Kalbos mokymasis yra procesas. Geriau, kad jis vyktų nuolat, na, bent jau kiekviena įmanoma proga. Pradėkite lėčiau, neskubėdami, o po to prisitaikykite prie vaiko gebėjimų – juk kuo daugiau žodžių mokėsite, tuo lengviau bus išmokti naujų.

Taip pat verta perspėti, kad vaikai, kurie mokosi iškart kelių kalbų (ypač, jei šeimoje yra dvikalbystė), pradeda kalbėti šiek tiek vėliau, nei kiti bendraamžiai. Ir dėl to neverta būkštauti – jie turi išmokti dvigubai daugiau! Tačiau pradėję kalbėti jie kalba ne ką blogiau už savo bendraamžius – tik tai daro dviem kalbomis (argi ne nuostabu?).

Mano nuomone, su kūdikiu reikia kalbėti gimtąja kalba (savo). Tačiau maždaug nuo 18 mėnesių jau galima klausytis dainelių, rodyti paveiksliukus ir sakyti daiktų pavadinimus ir kita kalba. Pamažu vaikas pripras, kad daiktus galima vadinti ir kitais vardais, jo ausis išmoks girdėti ir tuos garsus, kurie nėra būdingi gimtajai kalbai. Tai gali būti žaidimas, į kurį dvimetis labai natūraliai ir džiaugsmingai įsitrauks. Žinoma, tai vyksta natūraliai, jei šeima dvikalbė: tada yra „mamos“ kalba ir „tėtės“ kalba ir vaikas išmoksta abi kalbas be didelių tėtės ar mamos pastangų.

Yra manančiųjų, kad vaikas visų pirma turi gerai išmokti savo gimtąją kalbą, tačiau visi tyrimai rodo, kad mokyklinio amžiaus vaikai jau nebėra tokie imlūs užsienio kalboms, o štai trimečiams keturmečiams nauja kalba gali sukelti labai daug streso. Keturmetis vaikas niekaip nesupras, kodėl staiga be niekur nieko pradėjote vadinti daiktus kitais vardais? Be to, tokie vaikai maištaus prieš nusistovėjusios rutinos keitimą ir gali netgi atsisakyti mokytis drauge – nors ir pateiksite tai tarsi žaidimą. O prievartos mokantis kalbą jokiu būdu negali būti!