Grįžti į blogą
liepos 13

Paauglys vasarą: dirbti ar nedirbti?

http://www.alfa.lt/straipsnis/188912 Jau skelbiami egzaminų rezultatai, skamba išleistuvių varpai ir dalis paauglių pradeda galvoti, kaip per vasarą užsidirbti kelis šimtus išsvajotam pirkiniui, o gal studentiško gyvenimo pradžiai. Jaunesniam paaugliui dirbti dar tikrai nėra būtina, bet nuo 16-os metų darbas vasarą padeda ruoštis tam gyvenimo etapui, kai dirbti teks bet kuriuo atveju. Trys pagrindinės priežastys, kodėl paaugliui verta padirbėti: - užsidirbama pinigų; - ugdomas charakteris; - ruošiamasi profesiniam darbui. Taigi pinigai. Kaip yra geriau: ar kai mokamas tarifinis, ar valandinis atlyginimas? Logiška: kai mokama už valandą, jei dirbsi daugiau, daugiau ir uždirbsi. Labai paprastas palyginimas. Tarkim, vaikų stovykloje (30 val. per savaitę) padėjėju dirbantis paauglys uždirbs 800 Lt. Jeigu dirbs aukle, per tas pačias 30 val. (kai užmokestis 8 Lt/val.) uždirbs 960 Lt per mėnesį. Deja, ne visada yra taip, kaip atrodo. Jeigu pinigai būtų vienintelis kriterijus, valandinių darbų norėtų visi paaugliai ir visi tėvai jiems jų linkėtų. Antra vertus, stovykloje dirbantis paauglys susirastų draugų, pats dalyvautų stovyklos gyvenime ir tam tikra prasme stovyklautų, mokytųsi ir atsakomybės, drausmės ir pareigingumo. Taigi be gausaus patyrimo, kurį gautų ir iš šalia esančių vyresnių vadovų, jaunuolis sveikai pailsėtų, išeitų tam tikrą gyvenimo mokyklą ir galiausia užsidirbtų pinigų! Charakterio ugdymas tam tikru požiūriu yra svarbiau už uždirbamus pinigus. Ypač jei galvojame apie ilgalaikes pasekmes. Jeigu paauglys su jumis tarsis dėl darbo, pasiūlykite, kad atsižvelgtų į tai: - Ar jis turės progos mokytis atsakomybės? - Ar bus pavaldus kam nors (ar reikės kam nors atsiskaityti)? - Ar reikės laiku ateiti į darbą, būti punktualiam, tvarkingai apsirengusiam? - Ar reikės bendrauti ir bendradarbiauti su kitais darbuotojais? - Ar reikės bendrauti su klientais? - Ar reikės parodyti kūrybingumą ir iniciatyvą? Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad naivu tikėtis panašios brandos, jei savo profesinę karjerą pradedantis paauglys visą vasarą trauks iš šaldytuvo valgomuosius ledus vaikams, ar suksis prie prekystalio, kur puikuosis tik traškučiai ir gaivieji gėrimai. Tačiau neskubėkime nuvertinti jokios patirties. Ne veltui liaudies išmintis byloja: kad ir ką išmoks jūsų paauglys, tikrai ant pečių to jam neteks nešioti. Nebijokite su paaugliu diskutuoti apie tai, ko jis tikisi iš darbo vasarą. Ir, žinoma, daugiau sužinosite, jei įsiklausysite į paauglio norus ir ambicijas, ir susilaikysite deklaruoti savo dogmas. Patvirtinkite, kad išsiugdyta disciplina ir atsakomybės jausmas padės jam visą gyvenimą. Taigi nutarėte, kad vaikas tvirtai apsisprendė padirbėti. Kaip tą darbą susirasti? Kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, JAV, net mokyklose dirbantis socialinis pedagogas žino, ką būtų galima jums pasiūlyti. Deja, Lietuvoje realybė šiek tiek kitokia – pradedančiam savo karjerą paaugliui teks pasikalbėti su visais įmanomais giminėmis, draugais, pažįstamais – gal kuriam iš jų reikės darbuotojo mėnesiui dviem. Jei pasiseks, tikėtina, kad profesinės karjeros pradžia vaikui bus saugesnė. Nepavykus įsidarbinti tarpininkaujant artimiesiems, gali tekti paplušėti pačiam paaugliui: gal reikia pagalbos degalinėje? Išnešioti laikraščius? Kaimyninėje parduotuvėje? Jeigu yra noro – viskas įmanoma. Beje, dar prieš vaikui įsidarbinant nepamirškite pakalbėti apie tai, ką jis ketina veikti su savo uždirbtais pinigais. Taip, tai jo pinigai, ir jis turi teisę leisti juos kaip panorėjęs, bet ne pro šalį apie tai pasikalbėti, kad galbūt pasiūlytumėte jam mintį, kuri jam patiks labiau nei jo paties. Turbūt protingiausias variantas iš esmės neapsisprendusiam paaugliui – pusę pinigų taupyti, o kitą pusę – išleisti. Jeigu paauglys dar neturi banko sąskaitos, nueikite ir kartu atidarykite. Padėkite paaugliui apsispręsti, ar jis pinigus leis vėliau (galbūt kitais mokslo metais), ar taupys dideliam pirkiniui, ar tiesiog investuos ateičiai. Galbūt vienam kitam tėvui (mamai) pasirodys per ankstyva užuomina apie paauglio investicijas, bet Vakarų valstybėse į tai žiūrima rimtai. Visiems žinoma – net ten, kur mokslas nemokamas – studijų metai kainuoja brangiai ir ne visiems pasiseka laimėti stipendijas. Jei vaikas apsispręs laisvu laiku padirbėti nuo kokios aštuntos klasės ir sugebės daugumą uždirbtų pinigų taupyti ar net padėti į kokį nors fondą, kuris garantuos – nors ir nedidelį – prieaugį, po penkerių metų tikrai juoksis tas, kas juoksis paskutinis. Tačiau gali būti taip, kad jūsų paauglys norės dirbti savanorišką darbą. Jeigu galite, paremkite ir palaikykite savo vaiką. Žiūrėkite į tai kaip į jo ateities investiciją, nes paprastai žmonės dirba be atlygio tokius darbus, kuriems iš tiesų jaučia pašaukimą, o tai dera įvertinti. Vasaros pabaigoje pasikalbėkite su vaiku apie jo įgytą patirtį: - Ar įgijo gebėjimų, kurie pravers ateityje? Kokių? - Ar uždirbti pinigai protingai leidžiami (investuojami)? - Ar nepervargo ir jaučiasi galįs pradėti naujus mokslo metus? O gal dirbta per daug? Gal nebuvo verta? - Ar vasaros darbas padėjo suformuoti ateities viziją? - Ar gerai užsirekomendavo? - Ar geriau supranta pinigų vertę? - Ar supranta taupymo svarbą? Atsakymai į šiuos ir panašius klausimus padės paaugliui apsispręsti, ar nori ir ką nori dirbti kitą vasarą. Bet kuriuo atveju vasaros patirtis suteiks daugiau supratimo apie tai, kokios jo (jos) apskritai profesinės ambicijos.