Grįžti į blogą
sausio 08

Pašėlęs gimtadienių mėnuo.

Jeigu paprastą mėnesį (na, tarkim, kokią liepą) šeimai "supuola" 16 gimtadienių, tai, sakyčiau, jau daug. Jeigu visi tie gimtadieniai KALĖDŲ LAIKOTARPIU (prieš arba - dar daugiau - po ir net PER Kalėdas), tai, sakyčiau, jau pašėlęs mėnuo. Būtent toks ir yra mūsų mėnuo (na, truputį daugiau) nuo gruodžio 15 iki sausio 28. Ir tai dar ne viskas: pusė tų gimtadienių yra labai, LABAI artimų šeimos narių, o kita pusė - žmonių, kurių negali neprisiminti :D Sakyčiau, išvis pasiutimas :D

Dėl šiandienos gimtadienio nemažai išgyvenau: visų pirma, mes nesame tokia šeima, kuri - jei ko nors labai labai reikia - lauks iki gimtadienio. Pasiskaičiuojame, pažiūrime, įvertiname, ar galime sau tą leisti ir, jei galime, leidžiame tada, kada reikia. Vadinasi, gimtadieniams neperkame nieko, ko REIKIA. "Reikia" kategorija gali būti ir noro kategorija, bet jei žmogus mano, kad jam reikia, tai, vadinasi, reikia, ar ne? Man visą gyvenimą atrodydavo, kad labai liūdna turi būti žmogui, kuris sako, kad jam reikia, kad jis nori, o aplinkiniai sako, kad iš tiesų jam to nereikia, iš tiesų jis to nenori...Brrr...

Visų antra, dabar taip gyvename, kad net ir tuos REIKIA reikia labai pasverti, ar galime sau leisti. Taigi dalykams be kurių išties galime gyventi ir kurie papuola į absoliučią malonumo kategoriją...na, beveik nebelieka galimybių juos turėti... Ir štai vieną dieną praeitą savaitę kalbėjome apie atlikėjus. Na, kuriuos norėtumėme išgirsti, kurie kelia nuostabą, smalsumą ir susižavėjimą. Nigel Kennedy. Puoliau naršyti internete ir radau, kad artimiausias jo turne - po Australiją. O po to - Vokietija. Neatsispyriau pagundai išsiaiškinti, kur Vokietijoje konkrečiai jis koncertuos. Kiolnas. Fantastika. Nepilni 200km nuo mūsų. Išsitraukiau kreditinę kortelę ir...šiandien gavau registruotą laišką, o voke - bilietai. Puoliau skambinti, kad turiu dovaną :)

Ir dar. Kadangi dovaną visais pojūčiais galės išnaudoti tik balandžio mėnesį (beje, bilietų vos bebuvo! Žinoma, už įkandamą kainą:) ), tai norėjosi dar kažko ir šiandien. Morta sakė, kad reikia gražios vakarienės su - BŪTINAI - "uždengtu" (su staltiese) stalu. Kadangi maisto gaminimas man iššūkis, o kažko ypatingo gaminimas - dar didesnis iššūkis, sakyčiau, net dovana :), tai iš pat ryto ėmiau vartyti iš draugų pasiskolintą knygą"500 desserts". Ir, žinot, ką išsirinkau? Ogi Jorkšyro varškės pyragą!

Jau seniai varvinau seilę į šį receptą, bet vis neturėjau tikros, lietuviškos varškės. O su cottage cheese - iš kurio puikiai verdu - paprotinta Ligitos - varškėtukus - nenorėjau rizikuoti. Ir štai vakar mūsų šaldytuve atsirado du pokiukai tikros lietuviškos varškės - Dianos šeimynos lauktuvės iš Lietuvos. Super! Kadangi du pokiukai mums varškėtukams per mažai (mūsų šeimynai - tiksliau, TIK vaikams - reikia 1kg varškės, jei norime vakarienei varškėtukų), o pyragui reikia 450g, tai, kaip sakant, ta varškutė kaip čia buvus!

Stebuklingo Jorkšyro varškės pyrago receptas:

90g rudo cukraus

geras žiupsnis all spice (aš jo neturėjau, tai dėjau gerą žiupsnį cinamono)

3 suplakti kiaušiniai

1 citrinos sultys IR žievelė

40g tirpinto sviesto

450g varškės

75g razinų

plaktos grietinėlės (arba vanilinių ledų tokiems kaip aš, kurie grietinėlės nemėgsta...nors mano vyrai tai tiesiai iš to flakono purškiasi į burną ir laižosi it katinai :D )

Pagrindui:

225g miltų

115g sviesto

1 kiaušinio trynys

1-2 valg š atšaldyto vandens

1. Padarykite pagrindą. Maišykite sviestą (geriau truputuką atšilusį) su miltais tol, kol tešla atrodys tarsi trupinukai. Tada įmaišykite kiaušinio trynį ir truputuką vandens - tik tiek, kad tešla "susiklijuotų".

2. Padėkite tešlą ant miltuoto paviršiaus ir iškočiokite. Tada susukite į kamuoliuką. Vėl iškočiokite ir jau tada ja išklokite kepimo skardą (mūsų yra tokia apvali Tupperware, tai tas pagrindas ganėtinai plonas pavyko). Įdėkite į šaldytuvą maždaug 15min.

3. Įkaitinkite orkaitę iki 190C. Tuo metu sumaišykite cukrų su cinamonu, įmaišykite kiaušinius (nepamirškite suplakti!), citrinos žievelę, citrinos sultis, sviestą, varškę ir razinas. Gerai išmaišykite.

4. Pilkite mišinį ant pagrindo ir kepkite 40min arba kol pagrindas iškeps, o "turinys" bus gražiai rusvas. Patiekite su grietinėle arba ledais.

Štai taip.

Bet juk nevalgysi vien tik pyrago!Taigi atsiverčiau per Kalėdas dovanų gautą Nomedos receptų knygą ir...išsirinkau "Vištienos ir morkų" sriubikę. Paprastutę, bet šaltą ir snieguotą žiemos vakarą - pats tas! Pirmą kartą viriau tokį tikrą sultinuką, bet visai pavyko. O vištytę valgėme su virtais brokoliais ir žiediniais kopūstais, troškintais baltame padaže. Niam! Vaikai to troškinio tai nevalgė, bet sriubos...suvalgė po bent dvi lėkštes! Sakyčiau, tai turėtų mane paskatinti dažniau gaminti sultinuką, bet aš jaučiausi taip, kaip gerą referatą parašius, tai, kaip sakant, kasdien tokia afera neužsiimsiu :D

Aišku, kai valgomas pyragas su grietinėle ir ledais, būtina grietinėlę purkštis į burną...čia jau, kaip sakant, šventa tradicija:) Ir šiandien į "purškėjų" gretas buvo įšventinta ir Gertrūdėlė, kuriai grietinėlė labai patiko. Žodžiu, 5:1 mano nenaudai (čia dėl grietinėlės...). Ir dar. Kadangi - valgydama sriubą - apsitaškė (mūsų vaikai yra iki negalėjimo savarankiški - viską visada nori ir daro patys!), tai liepė nuvilkti smėlinuką ir...neleido nieko aprengti tol, kol valgė :D Žodžiu, gėlių vaikas, ne kitaip :D

Viliukas ir šiandien nenusiėmė karūnos, nors akimirkai ir buvo davęs ją tėtei "gimtadienio proga" užsidėti:

A, dar juokas pro ašaras. Jau rašiau apie mūsų mažąjį piromaną. Taigi vakar (baigiu įrašą jau 01.08.) Morta stovi prie svetainės vartelių ir sako: tik niekas neikit, čia simdi (smirdi)! Įeinam - degėsių kvapas. Puolėm ieškoti, kas vyksta. Morta sako, kad nieko nežino, kas čia simdi... Galų gale Vilhelmas pamato ant kilimo lėlės puoduką, o iš to puoduko kylančius dūmus. Gabrielius pakelia puoduką, o po juo smilksta popierius! AAAAAAAAAAAAA!!!!!!!!!!!!!! Kodėl kilimas neužsidegė, o popierius neįsidegė - mistika. Faktas tas, kad galėjo bet kurią sekundę.

Po to dar radome šaukštą išlydytu galu...kažkas, matyt, kišo prie žvakės. Vilhelmas sako, kad matė, kaip tai darė Morta. Morta sako, kad VISIŠKAI nežino, kas taip darė... Mūsų filosofija - nesvarbu, kas padarė, svarbu, kad tai - LABAI PAVOJINGA VISIEMS. Teko dar kartą rimtai kalbėtis su vaikais, nors Vilhelmas sakė: man šito pokalbio NEBEREIKIA, aš jau ŽINAU :D

Kaip sakant, nė dienos be nuotykių :D Ir viskas gerai, kas gerai baigiasi :)

Po vakarienės Gabrielius ėjo su vaikais daryti šokoladinių pinigėlių. Mat antradienį buvome svečiuose, kur vaikai gavo dovanų šokoladinių pinigėlių gaminimo aparatą. Laaaabai norėjo išbandyti, tai susitarėme, kad per tėtės gimtadienį. Taip ir baigėsi vakaras...tėtei su trijule darant šokoladinius pinigėlius, o man vis bandant nuvilioti Gertrūdą, kuri visomis išgalėmis veržėsi pačiupti šokolado gabalėlius, kurie turėdavo ištirpti :D

P.S. Šiandien Indrės šeimyna mums atsiuntė ta proga brownies - kuriuos labai mėgsta Gabrielius - receptą (jie, sakė, šį pyragą išsikepė sau Gabrieliaus gimtadienio proga :D). Ačiū! Ir dalinamės, jei yra ir daugiau brownies mėgėjų:

200 g juodo šokolado
200 g cukraus
250 g sviesto
150 g miltų
1/4 šaukštelio kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
3 kiaušai
du šaukštai nesaldintos kakavos:)
sviestą ir šokoladą ištirpinam (geriausia padėt puodą virš verdančio vandens). kiaušinius išplakam su cukrum. miltus sumaišom su kepimo milteliais, kakava, druska. Į ištirpusį šokoladą įmaišom plaktus kiaušus, o tada miltus su priemaišom. viską gerai gerai išmaišom. dedam ant kepimo popieriaus ir kepam orkaitėj apie 20-25 min 170 laipsnių temp.
tada šaldom šaldytuve, kiek galim išlaukt. kai plionkė trūksta, griebiam iš šaldytuvo ir valgom valgom valgom... ir gailimės, kad daugiau nepasidarėm:)
toks brownių brownis:)