Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai V dalis

http://www.alfa.lt/straipsnis/157698

Nauji gebėjimai

Šio amžiaus vaikas yra ir labai kūrybingas. Netruksite pastebėti, kad daug ką jis jau daro savaip, ne taip, kaip darote jūs. Be to, jis gali pademonstruoti ir įsivaizduojamąjį žaidimą. Pavyzdžiui, iš jūsų rankų paimti šaukštą, kurio iš tiesų jūs neturite. Humoro jausmas, mokėjimas panaudoti daiktus savo tikslams pasiekti (nors ir ne pagal paskirtį) – visa tai rodo, kad jūsų mažylio mąstymas įgauna naują pobūdį, t. y. tampa nuoseklesnis ir logiškesnis. Taip tobulėdamas vaikas vis labiau supranta ir savo jausmus: jis jau supranta, kad jūs jį mylite ir linksmą, ir liūdną, ir drąsų, ir išsigandusį. Išgyvendamas visus jausmus ir nuolat jausdamas jūsų meilę vaikas nebijos būti tuo, kas iš tiesų yra.

Verta nepamiršti, kad kiekvienas vaikas vystosi skirtingai. Tai, kad jūsų vaikas sako dar tik kelis žodžius, kai kitas jau kalba sakiniais... yra normalu. Tai, kad jūsų vaikas dar nenusirengia, kai kitas jau bando netgi apsirengti... irgi normalu. Svarbiausia, ką vaikas turi mokėti – ieškoti sprendimų, ieškoti išeičių. Vaiko bendravimo gebėjimai yra pats svarbiausias raktas, kuris atvers duris tolesniam emociniam ir kognityviniam augimui.

Emocinis augimas

Labai svarbu, kad su vaiku būtų bendraujama. Jeigu su vaiku nuolat kalbėsite, jis supras, kad su kitais žmonėmis bendraujama gestais, judesiais, intonacijomis ir... kad bendravimas teikia malonumą. Kiekvieną kartą, kai vaikui ką nors padedate, jūs tuo pačiu padedate suprasti, kad problemai išspręsti dažnai prireikia kelių ėjimų. Vaikas taip pat supranta, kad ne visada galima rasti visus atsakymus pačiam – kartais yra būtina kito žmogaus pagalba.

Šis supratimas yra itin svarbus mokantis valdyti emocijas. Vaikas, kurio tėvai atlekia su saldainiuku vos jam parodžius pykčio užuomazgas, niekada taip ir neišmoks, kad – norint pasiekti tikslą – reikia planuoti ir organizuoti savo veiklą. Jeigu skatinsite vaiką elgtis tinkamai, jei ignoruosite jo netinkamą elgesį, jis išmoks elgtis prasmingai ir jausis pasitikintis savimi bei galintis kontroliuoti savo emocijas. Kiekvieną kartą, kai pasilenkiate prie supykusio vaiko, paimate jį už rankų ir pažiūrite į akis klausdami „parodyk, ko nori?“, jo pasitikėjimas savimi šokteli kelis kartus.

Jeigu jūs būsite nuoseklūs, vaikas netruks pajusti, kad – jei elgiasi vienaip – visada gauna tai, ko nori, ir ims pasitikėti patikimu, nuosekliu pasauliu. Vaikui bus įdomus pats pasaulis, bus įdomu atrasti savo vietą jame.

Mokslinis mąstymas

Svarbiausia, ką galite daryti, pasiduoti tam, kas įdomu vaikui. Pamirškite visa tai, ką su vaiku darote tikslingai. Tiesiog verta suprasti, kad viskas, ką darote, yra labai svarbu: maisto gaminimas, gėlių sodinimas, saulės zuikučių gaudymas, lenktynės mašinėlėmis ir voratinklis palubėse. Kvailiokite kartu su vaiku. Matydami, kaip vaikas įsitraukia, žinosite, kad vaikas sugeria visą informaciją apie jį supantį pasaulį.

Jokiu būdu netapkite dėstytoju dramblio kaulo soste. Jei rodysite vaikui gėlę ir bandysite įteigti vaikui jos lotyniškąjį pavadinimą, vaikas labai greitai nuo jūsų nusisuks. Geriau duokite gėlę ir pažiūrėkite, ką vaikas su ja darys. Jei uostys, paprašykite, kad duotų pauostyti ir jums. Kai uostysite, užmerkite akis ir „gerkite“ tą kvapą, tarsi jis būtų pats nuostabiausias pasaulyje. Jei nuplėš žiedlapį, paprašykite, kad leistų ir jums. O tada nupūskite jį nuo delno arba pasigrožėkite jo spalva, švelnumu. Būkite tarsi besižavintis kolega kartu atliekantis eksperimentus.

Visiškai nesvarbu, kokie daiktai jus supa. Svarbu tai, ką jūs su jais darote. Jeigu jūsų vaikutis pasilenkia ,,papūsti“ traukinuką, kuriam tik ką nukrito ratas, nebandykite aiškinti, kad traukinukas nieko nejaučia. Šiuo amžiaus tarpsniu dar visai nereikia žinoti, kad traukinukas nejaučia skausmo. Ateis laikas, ir jis tą sužinos savaime.

Pastebėta, kad kai kuriems tėvams šitoks žaidimo pobūdis yra nepriimtinas. Iš tiesų nelengva suvokti, kad spontaniškame žaidime yra daug daugiau edukologinės vertės nei sąmoningoje pamokoje ar kompiuteriniame žaidime ta tema. Nesijaudinkite, kad jūsų mažylis žino per mažai faktų. Priešingai. Tegul jis supranta, kad plaukų šepetį ,,dedame“ ant galvos, o dantų šepetėlį – į burną. Tegul pirma suvokia tai, kas jį supa.

Šitaip pamažu vaikas mokosi mąstyti logiškai ir abstrakčiai. Tokie atrodytų nereikšmingi dalykai, kaip vaiko atėjimas jums šūktelėjus iš virtuvės ar karvutės leidžiamų garsų mėgdžiojimas, tikrąja to žodžio prasme brandina vaiko intelektą.

Kas teisinga, o kas ne?

Stebėdamas mus vaikas persiima ir mūsų vertybes. Moraliniai principai yra perduodami kaskart, kai paprašote paglostyti kačiuką ar parodote, kaip sūpuoti lėlytę. Parodydami vaikams, kaip rūpintis pažeidžiamais ir silpnais, mes rodome pagarbą kitiems sutvėrimams ir aplinkai.

Jeigu vaikas elgiasi netinkamai, tikėtina, kad jūs susiraukiate ir sakote: „Ne!“ Pamažu vaikas pradeda suprasti ne tik savo jausmus, bet ir atsižvelgti į jūsiškius: jei pamato jus verkiantį, prisiglaudžia, jei paprašote, kad nerėktų, prideda pirštuką prie lūpyčių ir sako: ššššš... Tas noras elgtis taip, kad jums būtų malonu, rodo, kad vystosi vaiko moralės pojūtis.

Maždaug apie 18 mėnesį gali net pasirodyti, kad vaikas staiga tampa tikru altruistu. Susižeidus ar verkiant draugui / broliukui, vaikas prieina prie kito vaiko ir glosto jam galvą, apsikabina ir pan. Dažniausiai mažyliai tiesiog kopijuoja savo tėvų elgesį ir daro taip, kaip matė darant juos. Tačiau toks elgesys yra besiformuojančių nuoširdžių jausmų užuomazgos.

Kai vaikas elgiasi agresyviai, turite puikią progą parodyti, kad suprantate jo pyktį, tačiau agresyvaus elgesio netoleruosite. Tą vaikas paprastai pajunta gerokai prieš ištardamas pirmąjį žodį. Pavyzdžiui, dar nė pusantrų neturintis pyplys gali nuo stalo nušveisti lėkštę, jei jam pasirodys, kad joje nemėgstamas valgis. Ir po to dar įžūliai žiūrėti jums į akis. Tai, kaip jūs reaguosite, siųs vaikui signalą, kaip yra reaguojama į pyktį ir agresiją. Jeigu reaguosite įnirtingai, kelsite balsą, prarasite savitvardą, vaikas manys, kad pyktis yra bloga emocija, o užsispyrimas – blogis. Tokie vaikai vėliau tampa labai atsargūs arba itin maištingi.

Nors kartais atrodys labai sunku, pasistenkite susivaldyti. Giežtas ne, kai vaikas mėto daiktus, gali būti pakankamas. Jeigu vaikas kandžiojasi arba mušasi, reaguokite nedelsdami. Patraukite vaiką iš įvykio vietos ir pasakykite, kad toks elgesys netoleruotinas. Pasakykite, ką jis gali daryti, kai supyksta. Svarbiausia būti švelniam, bet griežtam, nubrėžiančiam taisykles, jų paisančiam ir padedančiam vaikui jų laikytis.

Nepamirškite, kad vaikai dažniausiai yra šeimos atspindys. Kadangi kiekviena šeima turi savo vertybes, savo prioritetus, ir vaikas savo elgesį vertins pagal jas. Pavyzdžiui, vienoje šeimoje skatinamas vaiko mokėjimas pakovoti už save, o kitoje – nuolankumas. Nenuostabu, kad kiekvienas vaikas skirtingai supras tai, kas yra teisinga, o kas ne. Taigi vertėtų su sutuoktiniu pagalvoti, kokias vertybes ir moralines nuostatas norėsite perteikti savo vaikams, nes būtent šiuo metu jie yra tarsi korėtos kempinaitės ir būtent dabar formuojasi jų pasaulio supratimas.

Nuorodos į kitas šio straipsnio dalis:

Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai I dalis Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai II dalis Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai III dalis Pirmieji treji mažylio gyvenimo metai IV dalis