Grįžti į blogą
rugsėjo 20

Pradedu labai abejoti atsitiktinumu mūsų gyvenime...

...ir kuo toliau, tuo labiau pradedu tikėti aplinkos daroma įtaka. Štai diskutavome apie mokyklas ir universitetus: manau, kad ugdymo įstaiga daro didžiulę įtaką, koks susiformuoja žmogus. Kalbėjau ir apie tikimybę: tikimybė, kad žmogus sieks vieno ar kito, kad jam vertybė bus viena ar kita taip pat labai priklauso nuo to, kur ir kaip jis auga. Daugiausiai apie tai skaičiau šią vasarą Malcolm'o Gladwell'o (lengvai skaitomi ir labai įdomūs skaitiniai visiems, kuriuos domina socialiniai mokslai) knygose. Kad nėra atsitiktinumų. Beveik viską galima paaiškinti. Na, gerai, būna išimčių, tačiau, manau, dažnai per daug mistifikuojame. Būtent to mistifikavimo ir neprotingo fatalizmo norėčiau išvengti. Žmogus - savo Likimo kalvis. Čia kaip Dievas pinigų meldžiančiam pasakė: tu bent loterijos bilietą nusipirk!!! Todėl mes, tėvai, kurie dažnai turime priimti sprendimą, kokioje aplinkoje augs mūsų vaikai, turime į tai žiūrėti kaip į vieną svarbiausių (jei ne patį svarbiausią) sprendimą. Nes tai, kokie mes būsime, kur mes būsime ir kaip mes būsime bei kur ir kaip leisime savo vaikus, darys didžiulę įtaką jų ateičiai.

Šiandien tą pirmą kartą pagalvojau skaitydama apie aistringą knygų mylėtoją, kurios, pasirodo, močiutė buvo irgi aistringa knygų mylėtoja (atsitiktinumas???). Antrą kartą taip pagalvojau žiūrėdama filmą apie Norbertą Vėlių (nuo tos vietos, kur jis pradeda pasakoti: aš gimiau ir augau... apie tautosaką, kuri buvo įaugusi jo šeimoje. ATSITIKTINUMAS???). Jei turite truputėlį laiko - būtinai pažiūrėkite. Aš migdžiau Gertrūdą, ir mes abi pažiūrėjome :) Ji taip ir užmigo užliūliuota lietuvių istorijos apie vieną žymiausių Lietuvos etnografijos rinkėjų.

httpv://www.youtube.com/watch?v=I7SxTlKoPQ4&feature=related

httpv://www.youtube.com/watch?v=DCPRYt2DP58&feature=related

httpv://www.youtube.com/watch?v=5G3eDb0lB-I&feature=related

Man patiko jo mintis: kartais įprasminame tai, kas nėra svarbu ir pamirštame tikrai prasmingus dalykus. Amžina tiesa, ar ne? Tačiau nemanau, kad žmonės blogėja. Na, neatrodo man, kad jaunimas yra blogas. Ir apskritai: jau Sokratas sakė, kad jaunimas - žlugęs. Tai ką mes turėtumėme turėti šiandien? O turime be galo daug motyvuotų ir šaunių jaunų žmonių. Vadinasi, visada visokių buvo. Ir visada priklausė, kokioje aplinkoje auga tas jaunimas! Dar man labai patiko, kad filmas išverstas į anglų kalbą. Ot nusiųsiu savo draugei graikei, kad žinotų, kieno mitologiją visų pirma reiktų visiems studijuoti :D Bet kuriuo atveju - labai pamalonina lietuvišką mano esaties dalį. Ir žadina patriotinius jausmus. Čia kaip su partizanu: jei šitaip susipažintumėme su Lietuva, tai nebūtų tautiškumo krizės!

Bet kuriuo atveju neabejoju, kad be mano tėvų man didžiulę įtaką darė vos ne visos vasaros, o vėliau ir metai Švedijoje, metai Norvegijoje bei mokymasis, studijos ir darbas JAV, mokymasis tam tikroje mokykloje, po to įstojimas į specialybę, kur susirinko irgi tam tikro kirpimo žmonės, darė didžiulę įtaką tam, koks aš esu žmogus šiandien. Nemanau, kad mes dedam tašką ir vieną dieną sakom: viskas, susiformavau. Todėl manau, kad man dabar daro įtaka ir Belgija bei - bene labiausiai - mano vyras ir mano vaikai. Juk kartais net knyga padeda suformuluoti tai, kas, atrodo, jau dešimtmetį tupėjo ant liežuvio galiuko, tačiau negalėjai suformuluoti! O kur dar draugai, vaikų draugai ir mokytojai, įvairios susiklosčiusios situacijos...iš tiesų visą gyvenimą mokaisi!

ТАČIAU.

Turiu sustoti ir pasakyti, kad pradžią visam tam, kur aš esu šiandien, davė mano tėvai. Kaip ir jūsų. Kaip ir mes duosime savo vaikams. Tai tiesiog noriu, kad šiandien sustotumėme ir pagalvotumėme, ar mes esame tokie, ar mes esame ten ir ar mes esame taip, kaip norime, kad būtų ir mus bei gyvenimą matytų mūsų vaikai. Tiesiog.