Grįžti į blogą
sausio 28

Renkamės vaikišką lovytę.

Mūsų šeimai šis straipsnis - jau visai "nelaiku", nes vaikiškų lovyčių (na, tų, su šonais ir "grotelėm") namuose...nebeturim! Tiesa, dar visai neseniai turėjome sandėliuke Gertrūdėlės, bet ir toji iškeliavo į naujus namus, kur pavasarį krykštaus naujagimis! Tačiau...šį savo rašytą straipsnelį radau naršydama po senus dokumentus. Pagalvojau, kad visai naudinga būtų jį perkelti į tinklaraštį:)
Dar, kaip sakant, turiu parašyti (sąžiningumo dėlei), kad aš nesu pati geriausia rašytoja apie lovytes:
a) Mūsų VISI vaikai miegojo (ir viena dar miega :D ) mūsų lovoje;
b) Lovytėje bandėm migdyti visus bent dieną...deja, kažkaip ji mums "neprigijo". Kai tik lovytė tapdavo rūbų ir žaislų "sandėliu" (o taip atsitikdavo gan greitai), ją atiduodavome arba išnešdavome į sandėliuką.
c) Pirmąją mūsų lovytę Augustui (dar negimusiam) dovanų nupirko Gabrieliaus mama. Kūdikis Augustas joje nemiegojo, tačiau miegojo, kai gimė brolis, nes - kadangi mūsų lovoje buvo per mažai vietos keturiems - Augusto lovytė buvo pristumta iš tėtės pusės prie mūsų lovos, ir mes taip miegojome keturiese tol, kol nenupirkome abiems berniukams dviaukštės lovos, ir jie abu drauge išsikraustė į savo kambarį.
d) Po to lovytė keliavo pas draugus, kur buvo sėkmingai naudojama iki Mortos. Mortai lovytę išpuošė mano tėvai: nuostabūs pataliukai, rožiniai baldakimai ir t.t. ir pan. Tiesa, Mortą kai kada guldydavome, kad lakstantys broliai neužlėktų :D , bet dažniausiai nemiegančią :) Išvažiuodami į Belgiją lovytę padovanojome :)
e) Gertrūdą buvome apsisprendę bent dienomis migdyti lovytėje. Nusipirkome naują, gerą čiužinuką (sako, kad protas "ateina" su amžiumi...kur jis buvo, kai pirkome tą čiužinį...ryškiai snaudė!), o lovytę, ačiūdiev, ne naują, bet tokią senovinę, sendintą, laaaaaaabai gražią perėmėme iš olandų, kurie išsikraustė iš Briuselio. Cha! Ši lovytė su puikiuoju čiužiniu buvo naudota dar mažiau, nei anoji... Kai jau visai praradome viltį, išsukome ir išnešėme į sandėliuką... Tikimės, kad pas naujuosius šeimininkus ji bus naudojama DAUG daugiau :D
Štai tokia ta mūsų šeimos ir vaikiškų lovyčių istorija. O ką apie lovytes sako tie, kuriuos galima vadinti lovyčių ekspertais?
Dažnai gali atrodyti, kad lovytė – savaime suprantamas kūdikio „atributas“, tačiau būtent dėl šios priežasties būtina ją išsirinkti itin atidžiai. Turint galvoje, kad vaikelis lovytėje gali miegoti iki dvejų-trejų metų, nepatingėkite išsirinkti tokios lovytės, kuri jus tikrai tenkintų: būtų ir saugi, ir graži, ir kokybiška. Dėl skonio nesiginčijama, todėl ir patarti sau galite tik jūs patys, tačiau dėl saugumo ir kokybiškumo yra keletas dalykų, ką verta žinoti pirkėjui.
Lopšys.
Niekas taip nevirpina širdies kaip išpuoštas lopšys, laukiantis naujagimio. Lopšys nuo neatmenamų laikų simbolizuoja tai, kas yra mieliausia ir brangiausia, todėl nenuostabu, kad kartais tėvai nenori naujagimio guldyti iškart į lovytę ir renkasi lopšį, nors jam lemta tarnauti tik keletą mėnesių. Anot ekspertų, į lopšį vaikutį galima guldyti nuo pirmos dienos iki penkių-šešių mėnesių. Lopšio geriausiai atsisakyti, kai vaikas mėgina sėstis. Žinoma, lopšys yra itin trumpalaikis pirkinys, tačiau jis turi ir savų privalumų. Visų pirma, yra teigiama, kad mažose erdvėse naujagimis jaučiasi saugesnis, todėl miega geriau. Be to, lopšį lengva nešioti, todėl kūdikis gali būti visada su jumis. Lopšiai gali būti patys įvairiausi: ir mediniai, ir pinti iš vytelių, ir net iš palmių lapų. Be to, kadangi lopšiai dažniausiai yra supami, tai monotoniškas supimas jaukioje erdvėje ramina bei migdo kūdikį.
Jei pasirinksite lopšį, atkreipkite dėmesį į šiuos saugumo reikalavimus:
• jei lopšys medinis, įsitikinkite, kad nėra atplaišų
• jei yra virbai, tai tarpai tarp jų neturėtų viršyti šešių centimetrų
• čiužinukas turi būti kietas ir idealiai atitikti lovytės išmatavimus
• jei lopšio nebesupate, turi būti stabdis, kurį galėtumėte užfiksuoti, kai nesate šalia
Lovytė.
Vis dėlto dauguma šeimų renkasi ne lopšį, o iškart lovytę. Perkant Internetu, galima išsirinkti didžiulę lovyčių gausybę: nuo metalo iki raudonmedžio, nuo senovinio stiliaus imitacijos iki itin modernios, nuo stačiakampio formos iki apvalios (!). Lietuvoje lovyčių pasirinkimas jau nemažas, tačiau jei norėtųsi ko nors įmantresnio, reikėtų traukti kreditinę kortelę ir naršyti Internete. Žinoma, sulaukusiems svajotojo vaikelio atrodo, kad ir lovytė turi būti kaip iš svajonės, tačiau verta nepamiršti, kad vis dėlto tai yra laikino naudojimo pirkinys – na, nebent planuojate ne vieną vaikutį. Naudotos lovytės gali būti lygiai taip pat puikios, kaip ir naujos, tačiau yra keletas dalykų, į ką būtina atkreipti dėmesį:
• jei šonai nusileidžia, jie turi nusileisti lengvai, nestrigti.
• patyrę tėvai sako, kad labai sunku (ypač laikant miegantį vaikutį) nuleisti šonus, jei tam reikalinga papildoma ranka. Taigi verta ieškoti lovelių, kurių šonus nuleidžia kojos, vienos rankos arba kelio mechanizmas.
• Šonai turėtų nusileisti tyliai, nes staigus garsas dažnai pažadina miegantį kūdikį.
• Nesigėdykite parduotuvėje pastumdyti ir pajudinti lovytės – ji turėtų jaustis stabili.
• Įsitikinkite, kad lengvai ją surinksite.
• Įsitikinkite, kad tarp „virbų“ yra ne didesni kaip 6cm tarpai.
• Įsitikinkite, kad medis yra padengtas laku ir nėra jokių atplaišų.
• Pirkite tik tokį čiužinį, kuris atitiks lovytės išmatavimus – kad neliktų tarpų įstrigti rankytei, kojytei ar kitai kūno daliai. Naudingas patarimas : jei telpa du ir daugiau jūsų pirštų tarp „virbų“ ir čiužinio, rinkitės arba kitą lovytę, arba kitą čiužinį. Be to, ekspertai teigia, kad kuo kietesnis čiužinys, tuo geriau.
• Visi kabantys žaislai turi būti nepasiekiami vaikui. Jei vaikas jau moka atsispirti rankomis arba kojomis ir/arba yra penkių mėnesių, visus kabančius žaislus nuo lovytės nuimkite.  Tačiau iki penkių mėnesių šie žaislai yra naudingi: jie linksmina, stimuliuoja ir lavina koordinaciją. Ypač gerus žaislus, kabinamus ant lovyčių, gamina Fisher-Price.
• Medžiagines atramėles, kurios supa lovytę, galima turėti tik tol, kol vaikas nestovi. (Lygiai tas pats galioja ir minkštiems žaislams, nes vaikas gali juos panaudoti kaip laiptelius)
• Čiužinį reikia nuleisti į vidurinę padėtį, kol vaikas neišmoko sėdėti, o į žemiausią padėtį – kol neišmoko stovėti.
Taip pat patariama vengti labai senų lovyčių, nes jos gali būti nudažytos toksiniais dažais – jei nesate įsitikinę, nulupkite senus dažus ir perdažykite, tačiau iš esmės labiau apsimoka pasiieškoti naujesnės lovytės.
Nerekomenduojama statyti lovytės prie užuolaidų ar žaliuzių, nes jau kiek ūgtelėjęs vaikas gali susidomėti ir susipainioti medžiagoje arba virvėse. Kai pastebite, kad vaikas jau gali išlipti iš lovytės ir/arba persiversti, reikia atsisveikinti su lovyte ir pirkti vaikeliui „tikrą“ lovą. Labai daug nelaimingų atsitikimų įvyksta vaikams bandant išlipti iš lovyčių.
Nors dauguma pirkėjų vis dėlto daugiausiai atsižvelgia į kainą, tačiau pirmenybė šiuo atveju turėtų būti teikiama saugumui ir patogumui. Jei lovytė atitinka saugumo reikalavimus, galima drąsiai pirkti ir „iš antrų rankų“, ir už pusę tūkstančio litų. Tiesa, parduotuvėse lovyčių kaina daugiausiai svyruoja nuo 99 iki 400 litų. Dauguma lovyčių parduotuvėse yra arba lenkiškos, arba lietuviškos, medinės, nuo baltos iki tamsaus medžio spalvos. Taip pat teko išsiaiškinti, kad dauguma lovyčių – pušinės arba beržinės. Lovytės parduodamos įvairiai: kai kurios parduodamos ir su stalčiais, ir su ratukais, ir net su lingėmis, o į kitų komplektaciją priedai neįeina – už juos tenka mokėti atskirai. Jei norite pasižiūrėti, kokių yra lietuviškų lovelių, nueikite į http://www.lugne.lt/lov.htm - galėsite neišeidami iš namų nuspręsti, koks dizainas jums arčiausiai širdies.
Kai kurie lovyčių gamintojai siūlo lovytes, kurios vėliau transformuojasi į vaikišką lovelę. Jos atrodo visai taip pat, kaip paprastos lovytės, tačiau, nuėmus šonus, tarnauja keletą metų ilgiau.Dauguma vaikų yra pasiruošę „išsikraustyti“ į „normalią“ lovą antraisiais-trečiaisiais gyvenimo metais. Pirmasis požymis, kad vaikas jau pasiruošęs, yra tai, kad jis pats išsiropščia iš lovytės. Ne vienas vaikas rimtai susižeidė bandydamas išlipti, todėl pastebėję, kad jis gali tai įgyvendinti, kuo greičiau vaiką „iškraustykite“. Nusipirkę tokią lovytę, kuri transformuojasi į lovą, tikrai nepralošite, nes:
• vaikas vis dėlto miegos toje pačioje lovoje, todėl perėjimas nuo lovytės prie lovos turėtų būti lengvesnis psichologiškai
• sutaupo pinigų
• jei sukūrėte vaiko kambario stilių ar dizainą, tai ta pati lovelė leis išlaikyti tą pačią atmosferą.
Deja, bent jau Vilniaus parduotuvėse tokių lovyčių prieš keletą metų aptikti nepavyko...bet gal jau dabar yra??? Jei jums pavyktų tokią lovytę rasti, tai gali būti gera investicija, tačiau įsitikinkite, kad lovytė atitinka visus saugumo standartus.
Kaip žinia, dauguma produkcijos vaikams turi užrašą: nepalikite vaiko be priežiūros. Prie vaikiškos lovytės tokios užrašo nėra, todėl prieš pirkdami įsitikinkite, kad tai yra būtent tas daiktas, kuriame drąsiai galėsite palikti savo brangiausią žmogutį vieną be nuolatinės priežiūros.
Dviaukštės lovos.
Dviaukštės lovos yra puikus sprendimas šeimoms, auginančioms pametinukus arba beveik pametinukus, kurie dalinasi kambariu. Be to, vaikams dviaukštė lova audrina vaizduotę, o tėvams tokia lova – puiki galimybė racionaliai išnaudoti vaikų kambario erdvę.
Jei vienas vaikas nori dviaukštės lovos, jam galima išrinkti lovą, kurios apatinę dalį sudaro spintelės, stalas ar žaidimų kambarys. Kai kurios dviaukštės lovos gali būti išmontuojamos ir pastatomos ant grindų. Tačiau prieš perkant dviaukštę lovą, verta įsiklausyti į šiuos specialistų patarimus:
• jei vaikas keliasi naktį ar neramiai miega, tegul guli apačioje
• vaikai iki šešerių metų neturėtų miegoti viršuje
• vaikas, miegantis viršuje, turi turėti lempą, kurią prireikus išlipti galėtų įsijungti
• apsauginės grotelės turėtų būti aplink visą lovą
• čiužinys turi būti tiksliai pritaikytas
• įspėkite vaikus, kad laipioti galima tik kopetėlėmis
• įsitikinkite, kad lova yra stabili
• pravartu periodiškai patikrinti, ar varžtai tvirtai įsukti
• išdykavimas antrajame lovos aukšte – dažniausia nelaimingų atsitikimų priežastis. Nepalikite vaikų vienų ir užtikrinkite jų saugumą.
Taigi rinktis tikrai yra iš ko – Internetas šiais laikais padaro tai, apie ką anksčiau net nesvajojome. Jei vis dėlto lovelę rinksitės Lietuvoje, atsižvelkite į saugumo reikalavimus. Vis dėlto lovelė yra svarbus pirkinys, ir joje vaikutis praleis daug laiko. Saldžių ir saugių sapnų jums ir jūsų vaikams...
Mamų nuomonė:
“ Pirmoji lova, turbut kaip ir visu, buvo su pagaliukais - elementari vaikiska lovele. Is sono buvo du isimami pagaliukai, kurie tikrai buvo labai gerai. Loveles aukstis reguliuodavosi trim padetim. Kol mazas leliukas pati auksciausia padetis ir dar dvi, kai vaikas paauga. Patricija lovelej ismiegojo beveik penkis metus. Sarunui jau nupirkom didele, nes nebetelpa.
O rinkomes labai paprastai - pries desimt metu (kai mes ja pirkom) nelabai buvo kur ir is daug ko rinktis. Buvo kelios vaikiskos parduotuves ir kelios lovos jose. Bet mes dar radom tokia Thomas Phillips parduotuve, kuri buvo prie Sporto rumu ir ten sekmingai nusipirkom pirmaja lova, kurioje beje isaugo jau trys vaikai ir dar siais metais ja paskolinsiu giminaiciams.” Mama Dalia
“As turiu pacia paprasciausia, be ratuku, su kilnojamu dugnu ir su sone isimamais virbais.
Pradziai gal ir norejosi ratuku, nes maziukai labai jautrus padejimui i lova, iskart pradeda verkti, bet ipratom ir viskas buvo gerai. Man superingai patinka mintis su sone isimamais virbais, Vincas gali pats ilipti ir islipti is lovytes, nereikia nei ikelti, nei isimti :)
Rinkausi medine, mazai lakuota.
Investavom daugiau i gera matrasiuka” Mama Sonata
“Mūsų lovytė – pati paprasčiausia (tik dugnas kilnojamas ir šone išimami virbai). Kadangi ir pirmas, ir antras vaikas miegojo su mumis, tai lovytė taip ir liko beveik nepanaudota (nors, gimus mažajam, vyresnėlis miegodavo lovytėje, pristumtoje prie mūsų lovos, ir pro skylę vis landžiodavo pas mus). Kai mažajam suėjo pusantrų, abu išsikraustė į dviaukštę lovą, todėl šiandien labai džiaugiamės, kad lovytė buvo paprasta ir praktiška“ Mama Dovilė
“Mano pirmas vaikas lovytėj miegojo iki kokių 2,5metų. Pas save į lovą neimdavau, priprato ir gerai jam buvo. Dabar jam tuoj 6 metukai. Vasarą gimė antras vaikas, ir jam nupirkom naują lovytę. Tai pirmasis vis norėjo grįžti į lovytę: ropštėsi ir net savo kambarį buvo pairuošęs užleisti dėl tos lovytės. Vadinasi, geri vaikystės prisiminimai. Dabar mažasis irgi visada miega savo lovytėj. Kai tik pabunda niekada iš karto neimu, tai dar kokį pusvalandį sau ten krapštosi. Man nepatinka lovyčių papuošimai - per tas visas užuolaidas nei lovytės, nei kas joje nesimato. Ir patalynė, manau, savo duoda. Jei viskas mirgu marga ir visuose kampuose ir dar žaislų krūvos ( draugė taip darydavo), tai tas vaikelis pavargsta tikriausiai. Mano manymu lovytėj turėtų buti ramu ir jauku.”
“Mes turim antikvarines lovytes abiem vaikam - vyras kazkokiam kaime rado ir restauravo. Tai maziuko lovytei koks 80 metu, ir jii yra su tokiom mazom grotelem, sprindzio dydzio. Bet po teisybei, neguli jis ir joje, o guli pas mus dvigulej. Tai kai ikeliu dukart per savaite, jam buna visai nieko net kokias 5 minutes, kol marga paklode pasidziaugia...”
O KOKIOS JŪSŲ ŠEIMŲ VAIKIŠKŲ LOVELIŲ ISTORIJOS???
Nuotrauka: super-structure "The Baby's Crib"