Grįžti į blogą
rugpjūčio 04

Šeimos planavimas – ar jau laikas kitam vaikui? II dalis

Tai, kiek ir kada vaikų turėti, yra kiekvienos šeimos asmeninis reikalas. Tik jūs su sutuoktiniu geriausiai žinote, kada ir kiek geriausiai susilaukti vaikų. Yra šeimų (porų), kurios dėl vaikų apsisprendžia vos supratę, kad nori gyvenimą leisti drauge, o kitoms tai ateina su laiku. Paprastai vaikų (ne)turėjimą lemia tai, kokie žmonės sukūrė šeimą (jų asmeninės savybės), jų sveikata bei finansinė padėtis. Todėl vėlgi nėra vieno teisingo atsakymo į klausimą, kiek vaikų turėti konkrečiai šeimai.

2000-aisiais atliktas tyrimas JAV parodė, kad šeima vidutiniškai turi 1,86 vaiko. Lietuvoje šis skaičius dar mažesnis, nors teigiama, kad pastaraisiais metais vaikų daugėja.

Jūsų valia apsispręsti – auginti vieną vaiką. Kad ir kaip sunku tuo patikėti, taip apsisprendžia nemažai šeimų. Vieną vaiką auginantys tėvai teigia, kad jie taip sutarė, nes mano, jog neturi nei tiek laiko, nei finansinių išteklių, kad galėtų pakankamai dėmesio ir pinigų skirti keliems vaikams. Šios šeimos dažniausiai tokį pasirinkimą motyvuoja tuo, kad savo vaikui nori visko, kas geriausia. O tai suteikti gali tik vienam vaikui.

Pasirinkimas turėti vieną vaiką tikrai gali būti puikus. Visų pirma sutuoktiniams nereikia nuolat galvoti, kaip padalyti laiką ir dėmesį visiems vaikams. Paprastai jei vienturtis pareiškia norą lankyti vieną ar kitą būrelį, eiti į teatrą ar koncertą – šeimai tai nesudaro sunkumų. Be to, tėvai tikrai gali vaikui suteikti daugiau, jei prisiminsime, kad apie vienturtį tūpčioja du dėl jo viską padaryti pasiryžę suaugusieji (o kur dar seneliai, dėdės ir tetos) ir jis vienas gali pretenduoti į didžiąją dalį šeimos pajamų. Ką jau kalbėti apie susirgusį vienturėlį, kai tėvams nereikia rūpintis kitais vaikais – vėlgi visas tėvų ir artimųjų dėmesys atitenka jam vienam.

Nesvarbu, kodėl apsisprendžiate auginti tik vieną vaiką – tai turi būti jūsų šeimos sprendimas. Išmokite atsiriboti nuo komentarų aplinkinių, kurie gali pretenduoti daug geriau žiną, kaip jums būtų geriau. Galbūt jūs ne savo valia auginate tik vieną mažylį – galbūt tai lėmė sveikata ar kitos nuo jūsų nepriklausančios priežastys. Kai kurioms šeimoms būna sunku su tuo susitaikyti, bet kuo greičiau išmoksite gyventi su tuo, ką turite, ir tuo džiaugtis, tuo laimingesnė bus jūsų šeima. Gyventi ilgintis to, ko negalite turėti, yra nepakeliama kančia.

Kita medalio pusė – apsisprendimas auginti daug vaikų. Ne kartą teko sutikti palyginimą, kad daugiavaikė šeima – tai kaip važinėjimas amerikietiškais kalneliais. Kvapą gniaužia ir baimė, ir greitis, ir malonumas. Pasisakantieji už dideles šeimas teigia, kad jei šeimoje yra trys ar daugiau vaikų – tarp vaikų labai sumažėja konkurencija, jie tampa itin draugiški vieni kitiems ir iš tiesų labai vieni kitus myli. Be to, tokiose šeimose niekada nepritrūksta įvykių ar bendravimo. Vaikai, kurie auga tokiose šeimose, paprastai užauga geri vadybininkai, mokantys puikiai planuoti savo laiką, ir būna itin savarankiški. Didelėse šeimose vaikai nuo pat kūdikystės išmoksta dalytis tėvų meile. Ir bendradarbiauti, derėtis, ieškoti kompromisų. Didelėse šeimose augę žmonės turi stipresnį šeimos pojūtį ir labiau rūpinasi vieni kitais nei tie, kurie buvo vienturčiai ar augo su vienu broliu ar seserimi. Taip pat pastebėta, kad užaugę daugiavaikių šeimų vaikai šiuo atžvilgiu yra linkę į kraštutinumus: arba kategoriškai nusistatę prieš didelę šeimą, arba ir patys nori auginti daug vaikų – viskas priklauso nuo to, kaip individas jautėsi augdamas daugiavaikėje šeimoje.

Tėvai, šiais laikais pasiryžę auginti gausią šeimą, susiduria su daug didesniu aplinkinių pasipriešinimu nei tie, kurie ketina auginti vieną vaiką. Kad ir kaip būtų sunku, neleiskite, kad aplinkinių neigiamos mintys lemtų jūsų apsisprendimą. Patikėkite, labai dažnai išgirsite: „Vajė!“, ,,Gal jūs išprotėjote?“, o jau susilaukę vaiko: „Ar planavote?“ Geriausia – ignoruoti tokius komentarus, nes tik jūs ir jūsų sutuoktinis geriausia žinote, kokia šeima tinkamiausia jums.

Tačiau ar yra riba? Vienai šeimai riba – trys vaikai, kitai – ir devyni ne riba. Svarbiausia, kad turėtumėte jėgų emociškai ir fiziškai auginti tiek vaikų, kiek apsispręsite ir, žinoma, pakankamai finansinių resursų, kad vaikams nestigtų to, kas – jūsų nuomone, ir vadovaujantis sveiku protu – yra būtina, kad kiekvienas iš jų gautų pakankamai dėmesio, meilės ir galėtų išskleisti savo prigimtinius talentus.

Nors dažnai gali atrodyti, kad žinome atsakymą į klausimą, kokia turi būti mūsų šeima, nederėtų pamiršti, kad gyvenime labai dažnai praverčia ir lankstumas. Specialistai pataria po kiekvieno vaiko gimimo šeimos modelį apsvarstyti iš naujo – gal jums ir (arba) sutuoktiniui kils noras keisti anksčiau sudarytus planus? Juk žmonės ir situacijos kinta. Jei pagerėjo jūsų finansinė padėtis ir gimė troškimas – kodėl nepasigimdžius antro vaikelio? Ir visai nesvarbu, kad prieš porą metų atrodė, jog TIKRAI auginsite tik vieną vaiką. Lygiai taip pat jei matote, kad per sunku... nieko neatsitiks, jei jūsų šeima bus statistiškai vidutinė – joje augs du, o ne keturi vaikai. Juk svarbiausia – ar jums ir vaikams gera tokioje šeimoje, kokią sukūrėte ir puoselėjate.

Nuoroda į kitą šio straipsnio dalį:

Šeimos planavimas - ar jau laikas kitam vaikui? I dalis