Grįžti į blogą
rugpjūčio 05

Šeimyniniai darželiai. Kodėl tėvai juos renkasi?

http://www.alfa.lt/straipsnis/151216

Pamažu į Lietuvą ateina labai įprastas Vakaruose reiškinys – šeimyniniai darželiai. Dažniausiai tokį darželį įkuria motina, auginanti savo vaikelius ir nusprendusi priglausti dar keletą, arba dirbti individualiai linkęs pedagogas. Dažnas tėvas visai pagrįstai mano, kad geriausia mažam vaikui namuose. Taigi tėvai ieško alternatyvos, kuri būtų bent kiek panaši į šią – į namus – ir pasirenka šeimyninius darželius.

Dažnai tokiuose darželiuose vaikų ir pedagogų santykis yra daug palankesnis vaikams, nei valstybiniuose (ir net privačiuose) didesniuose – „tikruose“ – darželiuose. Aplinka sukuriama tokia, tarsi vaikas iš tiesų būtų ne ugdymo įstaigoje, o saugiuose namuose (nors ir ne savo).

Taigi pagrindiniai privalumai, kuriuos išskiria šeimyninius darželius pasirenkantys tėvai, yra šie:

1. Vaikai laiką leidžia labai į namus panašioje aplinkoje. Tai tarsi antrieji namai, kuriuose vaikas jaučiasi saugiai. Čia, kaip ir jo namuose, yra svetainė, virtuvė, žaidimams skirta erdvė, tualetas ir kiemas. Auklėtoja (ar auklėtojos) gerai pažįsta vaikus ir jų tėvus, visada randa laiko pasikalbėti, aptarti reikalus – tai daugiau draugiška kaimynė, o ne oficiali ugdymo įstaigos darbuotoja. Kadangi vaikų nėra labai daug ir jų nevaržo įprastinės darželių taisyklės, tokia grupelė gali susiruošti į parką ar muziejų tiesiog iš ryto įspėjus tėvus, o ne prieš dvi savaites, kaip to reikalaujama valstybinėse ir panašiose ugdymo įstaigose. Todėl šeimyninių darželių programoje daug daugiau spontaniškumo ir prisitaikymo prie vaikų nuotaikos ar netgi iš už debesėlio išlindusios saulutės. Tokiuose darželiuose vaikai dažniausiai valgo virtuvėje arba valgomajame, jiems yra patogu, pažįstama, o vėliau čia pat gali būti piešiama ar lipdoma.

2. Vaikų yra nedaug, todėl proporcingai pedagogų yra gerokai daugiau nei tikruose darželiuose. Kad būtų įregistruotas šeimyninis darželis, jis turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kadangi privatūs namai arba butai nėra tokie erdvūs, kaip specialiai darželiui statyti pastatai, dažniausiai šeimyniniame darželyje ,,gyvena“ 6–8 vaikai. Prisiminus, kad paprastai į darželio grupę priimami 25 vaikai, nenuostabu, jog tėvai pasirenka šeimyninius darželius. Jeigu nusprendėte rinktis šeimyninį darželį, būtinai pasidomėkite, ar jis įregistruotas ir kiek vaikų jį lankys.

3. Šeimyniniai darželiai dažniausiai būna gyvenamajame rajone. Tokie darželiai labai patogūs, nes nereikia per kamščius važiuoti per visą miestą, kad nuvežtumėte savo vaiką. Be to, kaimynai mato, kaip auklėtoja elgiasi su vaikais. Vyresni vaikai po darželio gali susitikti namuose arba kieme – taip formuojasi bendruomenė. Yra netgi tokių šeimyninių darželių, kurie siūlo tokias paslaugas, kaip vaikų nuvežimas į būrelius (žinoma, už papildomą mokestį). Tačiau tokiu atveju tėvams itin patogu: vaikas yra šalia namų ir dar dieną yra nuvežamas, pavyzdžiui, į baseiną. Dirbantys tėveliai, kurių vaikai dienas leidžia valstybiniuose darželiuose, apie tokias paslaugas gali tik pasvajoti.

4. Šeimyniniai darželiai – gera pradžia ir puiki galimybė priprasti prie grupės. Nors kai kuriems tėvams labiau patinka mokyklą primenantys darželiai (dydžiu, vaikų skaičiumi ir pan.), beveik visi kūdikių ir mažų vaikų tėvai mano, kad lopšelių aplinka vaikams nėra jauki. (Lietuvoje net nėra lopšelių kūdikiams.) Taigi jeigu šeimyniniame darželyje yra šeši vaikai ir du iš jų – kūdikiai arba, tarkim, metinukai, tėvams tai gali atrodyti daug patraukliau, nei, tarkim, 12 mažylių ir dvi auklėtojos.

5. Profesionalumas ir patirtis. Visada klauskite, kokia šeimyninio darželio auklėtojos patirtis (ir jos padėjėjų). Jeigu darželį įsteigė tiesiog savo vaikelį auginanti mama, pasiruoškite, kad negalėsite labai daug reikalauti, nes tikėtina, kad ji neturi tinkama išsilavinimo, vadinasi, nebūtinai žinos amžiaus tarpsnių ypatumus ar išmanys vaiko psichologiją.

Kita vertus, gal ji yra labai šiltas ir apsiskaitęs žmogus. Žodžiu, nusprendę vesti savo mažylį į šeimyninį darželį, turite pasidomėti tais, kurie jį prižiūrės: koks jų išsilavinimas, kokia patirtis, ar moka suteikti pirmąją pagalbą, galų gale kokia jų vaikų auginimo, priežiūros, lavinimo filosofija! Juk norite daugiau, nei kad būtų pasirūpinta fiziologiniais vaiko poreikiais. Nepamirškite, kad ikimokykliniais metais formuojasi daugiausiai neuronų jungčių...

6. Kontingentas mažai keičiasi. Dideliuose darželiuose – atsižvelgiant į tai, ar tėvai patenkinti darželiu arba į tėvų darbo, gyvenamąją vietą – ne visada iš darželio į pirmą klasę iškeliauja tie patys vaikai, kurie atėjo į lopšelio grupę. Tuo tarpu šeimyniniuose darželiuose šis reiškinys labai dažnas. Per laiką atsiranda galimybė užsimegzti stipriam auklėtojos ir auklėtinio ryšiui, nes auklėtojos iš tiesų prisideda prie vaiko auginimo, lavinimo, mokymo ir ugdymo.

7. Tėvai ir auklėtojai – komanda. Šeimyniniuose darželiuose – kaip jau minėta – tėvai ir auklėtojai pažįsta vieni kitus asmeniškai. Juk vaikas visą dieną leidžia auklėtojos namuose, todėl tai yra neišvengiama. Vien dėl šios priežasties tėvų ir auklėtojų santykis šeimyniniuose darželiuose yra daug glaudesnis nei dideliuose. Tokiomis aplinkybėmis galima aptarti, ką vaikas mėgsta valgyti, kada jį pratinti prie naktipuodžio, kaip jis elgiasi (gerą ir blogą elgesį), socializaciją, lavinimą. Tėvai susipažįsta su auklėtojos ugdymo filosofija, o auklėtoja savo ruožtu gali į savo veiklą įtraukti tai, ko pageidauja tėvai.

Tam tikra prasme galima pasiekti tą individualizavimo lygį, apie kokį valstybiniuose darželiuose yra tik svajojama. Tačiau yra ir kita pusė – turite įsitikinti, kad tikrai pritariate auklėtojos požiūriui ir pažiūroms, nes kitaip neišvengsite trinties!

8. Vakaruose tėvai renkasi šeimyninius darželius, nes jų auklėtojos aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje. Lietuvoje kol kas neteko girdėti, kad tokie darželiai burtųsi į asociacijas, dalyvautų konferencijose ir pan. Tačiau, manau, tai įgyvendinama. Kai šeimyniniai darželiai susiburia į tinklą, jie užmezga ryšius su universitetais ir / ar kitais pedagogais, kurie galėtų pavaduoti auklėtoją, jei ši susirgtų ar išvyktų į konferenciją, organizuoja bendras išvykas su vaikais ir pan.

9. „Įkandama“ kaina. Nenuostabu, kad dažnai darželio pasirinkimą lemia kaina. Nors kainų skirtumai gali būti tikrai neįtikėtini (ir dažnai priklauso nuo vaiko amžiaus), šeimyniniai darželiai dažnai kainuoja gerokai mažiau nei privatūs ar auklė. Žinoma, į tokius darželius tėvai turi atnešti daugiau priemonių: nosinaičių, sauskelnių, servetėlių, pieštukų, klijų ir pan., tačiau vis vien išlaidos yra gerokai mažesnės.

Šeimyniniuose darželiuose dažnai galima susitarti dėl nuolaidos broliui ar sesei, dėl vaiko buvimo laiko, t. y. jie dažnai yra lankstesni už didelius darželius. Tačiau tėvai vis dėlto neturi pamiršti, kad ir už tokį darželį jie turi laiku susimokėti ir vykdyti savo pažadus (jei susitarė, kad paims vaiką 18val., tai nevėluoti).

Ar mūsų šeima rinktųsi šeimyninį darželį? Svarstytume. Deja, yra labai daug „jeigu“. Lietuvoje dar nėra šeimyninių darželių tradicijos, apskritai nėra ikimokyklinio ugdymo tradicijos. Dažnai ikimokyklinis ugdymas yra įsivaizduojamas kaip vaiko gyvybės ir saugumo užtikrinimas tol, kol nėra tėvų. Tačiau kuo mažesnis vaikas, tuo kūrybingesnis, nuoširdesnis ir energingesnis turi būti tas, kuris ugdys šį mažylį. Drįsčiau teigti, kad tokiam darbui (kaip, beje, ir daugybei kitų) reikia pašaukimo. Gal mano reikalavimai pernelyg dideli? Gali būti. Mano galva, kiekvienas turi dirbti savo darbą. Ir dirbti jį geriausiai. Šeimyniniai darželiai ir jų auklėtojos – jokia išimtis.