Grįžti į blogą
rugpjūčio 04

Šių dienų naujienos ir vaikai

http://www.alfa.lt/straipsnis/184646

Niekas nesuabejos – naujienos (pamatytos per televiziją, išgirstos per radiją ar perskaitytos internete) dažniausiai yra puiki vaikų lavinamoji priemonė. Deja, ne visada naujienų turinys yra tinkamas vaikams. Apmaudu, bet vis dažniau pasitaiko pamatyti vaizdų ar išgirsti istorijų, kurios, švelniai tariant, netinkamos nei vaiko ausims, nei akims.

Naujienos, susijusios su stichinėmis nelaimėmis kaip, pavyzdžiui, žemės drebėjimas Kinijoje, gali sukelti vaikams baimę, kad panašios nelaimės gali atsitikti ir pas mus. Būna net tokių atvejų, kad vaikai, kuriuos anksčiau džiugindavo iš dangaus pilantis lietus, ima bijoti net nosį per lietų iškišti. Naujienos, susijusios su stichinėmis nelaimėmis, vaikų grobimais, žudynėmis, teroristiniais išpuoliais ir žiauriais įvykiais ugdymo įstaigose siunčia vaikui signalą, kad pasaulis – nesaugi ir nedraugiška vieta. Ką daryti, kad vaikui tokios istorijos ir vaizdai nesukeltų neigiamų pasekmių? Visų pirma tai, ką jie žiūri, girdi ir skaito – visą tą „baisią“ informaciją reikia paaiškinti pagal logišką ir racionalų kontekstą. Kaip vaikai supranta naujienas? Turbūt ne kartą teko girdėti, kad mažamečiams net ir filmai atrodo „tikri“. Ką kalbėti apie naujienas, kurios – jie ŽINO – iš tiesų yra tikros. Atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandos lygį, kai kuriems vaikams sunku skirti fantaziją nuo realybės. 7-8 metų vaikams visa, ką jie mato ir girdi, atrodo grynų gryniausia teisybė. Kai kuriems jų tai gali būti taip tikra, kad jie gali imti įsivaizduoti tai atsitinkant ir jiems. Pavyzdžiui, pirmokas ar antrokas, pamatęs per žinias reportažą iš Izraelio apie autobuso susprogdinimą, gali pamanyti, kad kitas sprogsiantis autobusas bus tas, kuriuo važiuos būtent jis. Lygiai tas pats atsitinka ir su informacija apie stichines nelaimes. Vaikas gali visą lietingą naktį nemiegoti, nes jam atrodys, kad jo namas bus lygiai taip pat nušluotas nuo žemės paviršiaus kaip Luizianoje. Televizija „sumažina“ pasaulį, todėl vaikui atrodo, kad visi tie sprogimai, stichinės nelaimės ir kitos bėdos atsitinka visai šalia. Be to, tenka pripažinti, kad tokio turinio informacijos yra ganėtinai daug. Todėl nenuostabu, kad – pažiūrėjęs žinių laidą, vaikas susidarys nuomonę, kad pasaulis yra piktas, o tai, pripažinkime, nėra labai tikslus pasaulio ir visuomenės vaizdas. Kalbėkite apie tai, ką matote ir girdite Tam, kad nuramintų vaikus, tėvai turi būti šalia ir padėti vaikui suprasti gaunamą informaciją. Psichologai teigia, kad vaikams suteikiama informacija turi būti tiksli, tačiau ribota. Tai reiškia, kad privalote sakyti teisybę, tačiau tik tiek ir taip, kad būtų tinkama jūsų vaiko amžiui ir brandai. Visiškai nereikia leistis į detales (beje, vaikams dažnai jos ir nėra įdomios). Žinoma, kai kurių atvejų, na, pavyzdžiui, stichinių nelaimių, žmogus nėra pajėgus sustabdyti ar visiškai kontroliuoti. Tačiau apie tai galima kalbėti, leisti vaikams išsakyti savo baimes. Vyresni vaikai kartais slepiasi po skeptiškumo kauke. Jie bando apsimesti, kad naujienos jų nejaudina, nes jie puikiai žino, kad naujienose yra rodomi „tik baisūs dalykai“ ir tik „specialiai žmonėms gąsdinti“. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas nejaučia baimės ar kad nenori būti išgirstas. Su paaugliais verta padiskutuoti : ar naujiena buvo parodyta tam, kad sukeltų sensaciją, ar dėl to, kad iš tiesų buvo svarbi? Tuo būdu nejaukią istoriją galima panaudoti kaip puikią medžiagą diskusijai apie tai, koks yra naujienų vaidmuo pasaulyje. Patarimai tėvams Visų pirma nepalikite ikimokyklinio ir pradinio amžiaus vaikų vienų prie televizoriaus. Žiūrėkite kartu, kad galėtumėte aptarti turinį. Taip pat: Jeigu manote (ir matote), kad jūsų vaikas dar nėra pasirengęs kartu žiūrėti naujienų laidas (ar kokią kitą programą) – nežiūrėkite. Diskutuokite su vaiku apie tai, kas vyksta. Svarbu, kad vaikai mąstytų apie tai, ką pamato ir/ar išgirsta. Tinkami tokie klausimai: ką tu manai apie šį įvykį? Kaip manai, kodėl taip atsitiko? Tokie klausimai skatina diskusijas ne tik naujienų tema. Pasistenkite, kad naujienos atsidurtų tinkamame kontekste. Susiedami vieną įvykį su kitu padėsite vaikams įsivaizduoti bendrą vaizdą. Pavyzdžiui, naujiena apie stichinę nelaimę gali suteikti puikią progą pasikalbėti apie filantropiją, bendradarbiavimą, žmonių susivienijimą sunkumams nugalėti. Nebijokite išjungti televizoriaus/radijo, jei manote, kad kalba pasisuko netinkama linkme.Kalbėkite su vaiku, ką galima būtų daryti, kad viena ar kita baisi istorija nenutiktų kitą kartą. Taip vaikai ima suvokti, kad gali kažką keisti, nėra visiški bejėgiai, todėl nenuostabu, kad jaučiasi saugesni. Taigi – būkite šalia, diskutuokite ir auginkite kritiškai mąstančius piliečius!