Grįžti į blogą
spalio 22

Sudie, senasis tinklarašti! Labas, naujasis tinklarašti! P.S.Šeštadienį - bendruomenės šventė Kaune.

Net nežinau, kaip pradėti šį įrašą, tad pradėsiu labai tiesmukai: šis įrašas yra (labai didelė tikimybė) paskutinis šios išvaizdos tinklaraštyje. Parašiau ir jaučiu, kad širdis sudrebėjo.

Man ši išvaizda reiškia be galo daug: dėl mūsų šeimos simbolio (kairėje); dėl tos besisupančios mergaičiukės, kuri - be viso kito, ką aš matau tame vaikelyje - simbolizuoja nerūpestingą ir laisvą vaikystę; dėl to, kad visą vaizdą padarė mano klasiokė Agnė; dėl to, kad tiesiog be proto pripratau ir net pamilau oranžinę spalvą! Aš apskritai esu tokia, kuri gali spontaniškai išskristi į Pietų Afriką, tačiau septynerius metus iš eilės valgau tuos pačius dribsnius. Žodžiu, kai kada esu visiška nutrūktgalvė, o kai kada - siaubinga konservatorė.

Su tinklaraščio dizainu ir idėja buvo (yra) būtent taip. Aš puikų puikiausiai (ir seniausiai) suprantu, kad Žalgiriui 600 jau seniai turėtų būti išimta, kad pusė mano nuorodų ne(be)veikia, o Belgijos mažylių klubas - tik nostalgija gyvenimui Belgijoje ir visiems šauniems projektams, kuriuos pavyko ten įgyvendinti (dėl to ir neišjungiu Belgijos šeimų Skype grupės - nors jau seniai neaktualu tai, apie ką ten yra kalbama(si)). Ir vis dėlto...

Kai pirmą kartą išgirdau siūlymą tinklaraštį iš esmės pakeisti, bene kategoriškai atsisakiau. Emocijoms nuslūgus, pradėjau galvoti, kad iš tiesų tinklaraštis nebėra tai ir toks, koks jis buvo. Dabar tinklaraštį rašau, kai negaliu nerašyti: būna dienų, kai parašau net po keletą įrašų, tačiau būna ir taip, kad tik į porą savaičių vieną. Vis dar (tebe)noriu išmokti rašyti trumpesnius įrašus. Nes dabar atsisėdu ir rašau fundamentalius, kurių parašymas užima ne pusvalandį ir ne valandą. Dažnai tai būna skaitymų, mąstymų rezultatas. Arba stiprus įspūdis. Man vis atrodo, kad pastraipa-dviem nieko nepasakysiu.

Dar pasikeitė tai, kad prieš ketverius metus aš tvirtai nežinojau, ko labiausiai noriu gyvenime. Na, žinojau, kad noriu pakeisti pasaulį ir žinojau, kad aš tą galiu daryti tik per švietimą. Todėl buvo Austėja ir Austėjos blogas. Šiandien turiu įrankį, kuris man padeda įgyvendinti kitokio ikimokyklinio ugdymo Lietuvoje viziją - Vaikystės Sodą. Kai šiandien pristačiau save Stokholme kitiems 14 programos dalyvių (iš įvairių ES valstybių ir Norvegijos bei Turkijos), aš taip didžiavausi tuo, ką mes darome Vaikystės Sode ir taip drąsiai pasakojau bei atsakinėjau į klausimus ne tik dalyvių, bet ir Švedijos politikų, kad atsisėdus pagalvojau, jog dar niekada nebuvau taip tvirtai įsitikinusi, kad esu ten, kur turiu būti ir darau tai, ką turiu daryti. Dabar ašis mano rašymui apie šeimą, vaikus ir švietimą yra ne kas kita, o Vaikystės Sodas. Taigi aš per dvejus metus nuo Vaikystės Sodo pradžios vis labiau į jį įsiliejau. Todėl ir tinklaraštis tampa Vaikystės Sodo dalimi. Tiesa, VISA informacija iš mano tinklaraščio yra perkelta (perkeliama) į naująjį tinklaraštį, tad visi straipsniai išsisaugoja.

Ir tikriausiai paskutinis dalykas yra tai, kad visada norėjau, jog tinklaraštis būtų švarus. Šiandien net nebesuskaičiuoju, kiek yra prašiusių įsidėti savo nuorodą ir/arba banerį. Buvo keli kartai, kai suabejojau, tačiau iš esmės visada sakiau, kad aš tiesiog rašau. Jeigu kas nors patinka - aprašau, ir tiek. Be to, nemėgstu įsipareigoti: kartais gaunu ką nors išbandyti, bet visada tariuosi, kad aprašysiu tada, kada man bus įkvėpimas ir rašysiu tik tai, ką iš tiesų galvoju. Esu itin prasta rašytoja, jei netikiu tuo, ką rašau, todėl tokiuose projektuose nedalyvauju. Taigi šis pasikeitimas suteiks man dvasinę ramybę: nebereikės aiškinti(s) dėl nuorodų, banerių ir pan. Tiesiog jų nebus, ir tiek. Ir žinau, kad man ta mintis patinka.

Bet kuriuo atveju: užverčiu vieną ir atverčiu kitą puslapį savo kaip tinklaraštininkės gyvenime. Dėkoju, kad buvote su manimi visą šį laiką ir, tikiuosi, draugausime ir toliau!

Ir - kadangi jau parašiau, kad rašau tik tada, kai tikrai noriu parašyti - noriu pasidalinti info apie gražią šventę Kaune, kurią organizuojant prisideda ir Vaikystės Sodas: mes atvėrėme savo Kauno Vaikystės Sodo patalpas specialioms šios bendruomenės šventės dirbtuvėms, o šventės metu kviečiame apsilankyti prie Mažojo mokslininko stalo, kur bus atliekami įvairūs stebuklingi eksperimentai!

Plačiau apie šventę pranešime spaudai:

KAUNO tėveliai susivienijo ir suorganizavo šventę  vaikams ir bendruomenei už "0" Lt.

Laikais, kai dažnas skundžiasi nieko negalintis, nes "kažko" neturintis Kaune gimė idėja surengti puikią šventę “be biudžeto“. Šventės organizatorės Cocone parduotuvės darbuotojos uždegė tėvelius noru prisidėti prie šventės organizavimo. Į savanorių sąrašus įsirašė daugiau kaip 50 žmonių. Visi prisidėjo, kas kuo gali, moka, turi. Dekoracijomis, prizais, idėjomis, pagalba organizuojant. Šventei ruošėsi ir vaikai, jie taip pat gamino dekoracijas ir priziukus.

Tėveliai ruošėsi šventei specialiose dirbtuvėse Kauno Vaikystės Sode.

"Renginiui dar net neįvykus jau pasiekėme daug. Žmonės atsivėrė. Jie noriai bendrauja, kai kurie jau ir susidraugavome, taigi šventėje jau nebūsime nepažįstami prašalaičiai. Manau tai didelis žingsnis Kaunui. " - sako renginio organizatorė Gustė Pocevičienė.

Siekiant suburti šeimas, suteikti galimybę įdomiai ir prasmingai leisti savaitgalį prieš renginį vyko pasiruošimo dirbtuvės, kurių metu tėveliai ir vaikai ruošėsi šventei ir mokėsi naujų dalykų. Siuvo kostiumus, gamino dekoracijas, skobė moliūgus ir tiesiog leido laiką kartu. "Suskaičiavome, kad apsilankė apie 40 tėvelių. Susipažinome, prasmingai leidome laiką, kažko išmokome, vaikai susidraugavo - tai buvo daug daugiau nei mes galėjome tikėtis".

Programa atvira improvizacijoms

Pagrindinę renginio dieną dalyvių senamiesčio parkelyje lauks grimo, šukuosenų, moliūgo skobimo ir šešėlių teatro kūrybinės dirbtuvės. Taip pat atmosferą  palaikys improvizuoti vaikų pasirodymai, raganų būrimo salonas, skanėstų degustacija, "mokslinės magijos" pasirodymas ir daug daugiau. Visos šventės metu Lietuvos vaikiškų drabužėlių dizaineriai pristatys savo kolekcijas, o MARMALUZI vaišins moliūgų koše išalkusius ir vaisių kompotu ištroškusius. Nors šventės programa ir patvirtinta, tačiau laukiama ir staigmenų. "Mūsų vertybė - gera nuotaika, o ne aklas plano laikymasis, todėl numatoma ir daug improvizacijų. Programa gali keistis visai nenuspėjamai, prie to tėveliai turėtų būti pripratę." - sako Gustė Pocevičienė. "Šventė skirta vaikams, todėl būkite atsakingi už savo atsinešamą nuotaiką. Būkite linksmi ir linkminkite kitus!"

Tokio stebuklingo šeštadienio nesugadintų net lietus! laukiama daug aktyvių žaidimų gryname ore, o vaiduokliams prijaučiantys bičiuliai maloniai priglaus ir padės perkelti kūrybines erdves po savu sausu stogu. Restoranai Del Castilio ir Yakata, bei vaikų parduotuvė Cocone taps prieglobsčiu neramioms ir kūrybiškoms sieloms.

Dalyvių laukia prizai

Pasipuošę kostiumais dalyvaus konkurse ir laimės puikius prizus. Laukia specialūs prizai už "šeimyninį" kostiumą, originalų pasirodymą ir originaliausią moliūgo žibintą.

Senamiesčio vaiduoklynas - kitokia šventė vaikams! Čia patys esame šventės kūrėjai, organizatoriai, dalyviai ir žiūrovai. Mokomės prasmingai leisti laiką KARTU su vaiku, o ne šalia jo. Kartu žaisti, juokauti ir linksmintis. Kviečiame visus, kuriems linksma dūkti su vaikais.

Ką gi, lieka tik palinkėti palankaus oro, nes - nors ir nėra blogo oro - saulė visada neprošal!