Rugpjūčio 23
Esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą!
Prieš keletą metų mūsų biuro Messenger pokalbių grupę pavadinau “Ignite”, nes vis sukosi mintis, kad esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą.
Prieš keletą metų mūsų biuro Messenger pokalbių grupę pavadinau “Ignite”, nes vis sukosi mintis, kad esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą.
Visi namuose turi stalą, prie kurio kartu pusryčiauja, skaito knygas, dalinasi mintimis. Prie stalo gimsta idėjos, spektakliai, žaidžiami stalo žaidimai. Tad siūlome Jums pasigaminti savo šeimos stalo lėlių teatrui lėles. Galėsite kurti nuostabias savo šeimos pasakas, istorijas, išreikšdami jausmus, svajones, skatindami kurti savo mažylius.
Jei namuose turite nebereikalingų dėžių ir kruopų – sukluskite. Šis darbelis puikiai tiks ne vien grįžtančių paukščių sutikimui, tačiau ir smulkiajai motorikai lavinti!
Kol žiema nesitraukia, kviečiame pagaminti paukščiams šiuos skanėstus ir taip juos palepinti. Tai bus Jums puiki proga iš arčiau susipažinti su skanėstų paragauti atskrendančiais paukščiais.
Kai pasiilgstate balto ir puraus sniego, imkitės darbo ir pasigaminkite pūgą maišelyje. Šis darbelis nereikalauja daug pastangų, tačiau jo rezultatas nustebins visus: didelius ir mažus!
Kviečiame pasigaminti spalvingą vokelį, kuris padės Jūsų vaikučiui pamiklinti akytes bei pirštukus!
Kviečiame pasigaminti smagų būgnelį, kuris šaltą žiemos dieną kvies šokti ir judėti!
Baltas takas, baltas kiemas, baltos pusnys baltą žiemą… Brendam - sniego iki kelių, nesimato net mažų vaikelių! Šis darbelis primins žiemos pusnynus net tuomet, kai sniego nematyti.
Jei norite savo namams suteikti daugiau šventinės nuotaikos, siūlome pasigaminti šią dekoraciją. Namus papuoškite dekoracija, kurią vaikai pavadino elniu, karve, briedžiuku. Nėra svarbus pavadinimas, svarbiau laikas praleistas su vaiku, gaminant dekoraciją, kurią galite ir padovanoti artimiems žmonėms.
Kalėdų eglutė – vienas pagrindinių Kalėdų šventės atributų. Paprastai Kalėdų eglutė yra papuoštas spygliuotis visažalis medis, kurį smagu papuošti su mažaisiais draugais, tad šįkart siūlome pasigaminti ir papuošti eglutę iš antrinių žaliavų!
“Draugas yra žmogus, su kuriuo: šoki, dainuoji, žaidi, draugauji, šokinėji, dainuoji, apsikabini, šėlsti, juokėsi...” - Sodiečiai. Siūlome pasigaminti nuostabų, spalvingą, linksmą draugą.
Ar įmintumėte tokią mįslę: "Du kūnus aš turiu, ant galvos apverstas bėgti aš galiu, jei stovėsiu aš ilgai, bėgsiu aš greičiau tik tai. Taigi spėk, kas aš esu?". Jei Jums reikia užuominos, kviečiame kartu pasigaminti šį puikų darbelį!
Drauge minėdami Žibintų dieną, kviečiame pasigaminti žibintą, kuris sušildytų ne tik mūsų namus, bet ir mūsų širdis.
Kviečiame prisiminti vaikystę ir kartu su vaikais pasigaminti paprastą, tačiau visuomet smagų žaidimą diena-naktis!
Kartu su vaikais kviečiame pasigaminti linksmuosius moliūgėlius, kuriais galėsite pasipuošti namus. Moliūgėliai atrodo nuotaikingai ir linksmai, tačiau smagiausia - pats gamybos procesas!
Kviečiame su vaikais pasigaminti popierinius moliūgėlius. Darbelis nereikalauja daug pastangų, tačiau rezultatas sužavės kiekvieną. Gaminant šiuos moliūgėlius, lavinama vaikų smulkioji motorika, lavinamas erdvinis mąstymas, taip pat mokomasi matematikos, matuojat reikiamo ilgio juosteles.
Atėjus rudeniui, keičiasi ir orai. Oras atšąla ir vis dažniau lyja. Su vaikais galima pasigaminti rudeninį atviruką su 3D skėčiu. Be šio aksesuaro neapsieina nė vienas ruduo!
Būtinai keliaudami stebėti rudens, pasiimkite kibirėlį, į kurį pririnksite gamtos turtų. Siūlome pasigaminti svajonių augintinį iš surinktų gamtoje priemonių: gilių, šakelių, kankorėžių, akmenukų, lapų, uogų ir pan. Tyrinėkite augintinius padidinimo stiklais, lieskite užsimerkę ir atmerktomis akimis, palyginkite su realia gyvūno nuotrauka (jei tik įmanoma), pabandykite užuosti jo kvapą. Sugalvokite augintiniui vardą, kurį vaikas gali pats užrašyti! Augintiniai puikiai tiks mokytis matematikos, suskaičiuokite kiek spyglių turi ežiukas, kiek kaštonų sunaudojote gamindami slieką, kiek sparnų turi skraidantis drakonas.
Gamindami šį darbelį, vaikai kūrybiškai panaudos rudens suteikiamas gėrybes! Rinkite nuostabius rudens lapus, pasigaminkite nepakartojamų piešinių ir papuoškite Jus supančią aplinką.
Šio darbelio metu pasigaminsite mašinėlę, kuri važiuos ne stumiama, o pučiama! Galima mašinėlių pasidaryti daugiau ir kartu su draugais suorganizuoti lenktynes!
Tai paprastas eksperimentas, kuris visiems vaikams leidžia pamatyti ir suprasti, kaip planetos juda savo orbitose. Visi mūsų eksperimento dalyviai laukė savo eilės išbandyti patys, tikimės, kad šis eksperimentas padovanos ne ką mažiau atradimo džiaugsmo ir Jums!
Paklausus vaikų: „Kuo norėtumėte būti užaugę?“, dažnai nuskamba atsakymas: "Kosmonautu!". Kad svajonė būtų lengviau pasiekiama galite čia ir dabar kartu su vaikais pasidaryti kosmonauto kostiumą!
Gilinantis į kosmoso platybes, kosmosą galite pasidaryti ir savo kambaryje. Kviečiame pasigaminti Žemę ir kitas planetas!
Vasara žaidimų metas! Pasidaryk žaidimą-labirintą pats!
Šis darbelis yra skirtas tiems vaikams, kurie mėgsta matyti darbo rezultatą ilgesnį laiką. Pirmą kartą vaikui reikės Jūsų pagalbos, tačiau kiek pasipraktikavęs vaikas galės pats gaminti skirtingus vilkelius.
Artėjant Valstybės dienai, karūnuokite karalių Mindaugą!
Žemėje gimiau, ugnimi apsikrikštijau, ant vandens puoliau ir visa prapuoliau. Kas? (Druska).
Vasara - toks metas, kai ledai tampa skaniausiu ir labiausiai gaivinančiu desertu. Tačiau, būna dienų, kai ir vasarą oras būna lietingas, šaltas. Tada niūrią nuotaiką praskaidrintų štai tokia veikla – patiems pasigaminti nuostabių spalvotų ledų (nors ir nevalgomų)!
Lieja šviesą lekiančios svirtys, Vėjai veža aukso ratus, Ir prasiveria žalios širdys, Ir nuo medžių teka medus Į visus pasaulio kraštus.
Kadangi už lango jau vasara ir po truputį pradedame planuoti kelionę prie jūros, kviečiame pasigaminti jūrą namuose!
Aukštai danguje yra tokia didelė debesų įvairovė! Susipažinkime, kaip atrodo dažniausiai pasitaikančios debesų rūšys: kamuoliniai, plunksniniai ir sluoksniniai. Kuo jie skiriasi ir kuo panašūs? Kokios formos gali būti debesys? Kurie kabo aukščiausiai, o kurie – žemiausiai? Atsakymus į šiuos klausimus rasite atlikę šį darbelį.
Gamta lauke jau pabudo, tačiau galite pasidaryti savo mažą miškelį stiklainyje ir stebėti, kaip jis auga.
Norite savo vaikams paaiškinti, kaip atsiranda lietaus lašai? Šiuo eksperimentu ne tik paaiškinsite, bet ir vizualiai pademonstruosite, iš kur atsiranda lietus!
Ar kada svarstėte, kas nutiktų jei sustotų laikrodis? Siūlome pasigaminti saulės laikrodį, kuris niekada nesustos.
Artėjant nuostabiai pavasario šventei - mamyčių dienai - siūlome su vaikais mamoms pagaminti nuostabias pavasario gėles.
Kas gali būti lengvas ir purus kaip debesis? Ogi Debesų modelinas, kuris dar ir nuostabiai kvepia!
Pavasarinis vėjas mėgsta daryti stebuklus, kviečiame su juo pažaisti namuose!
Švęskite Velykas kūrybiškai ir kartu su vaikais pasigaminkite Velykų stalo papuošimus!
Pavasaris jau čia! O iš žiemos bundanti gamta tokia graži! Pabudinkime gyvybingą pavasario žiedą iš sniego patalų!
Kviečiame pasiruošti Kovo 11-osios šventei! Sodietė: „Kuo didesnė širdelė – tuo didesnė mano meilė Lietuvai!“
Nagrinėdami stebuklingą kalnų temą, susipažinome su kalnuose gyvenančiais ypatingais ir draugiškais gyvūnais – Lamomis. Kviečiame šį mielą ir šiltą draugą pasigaminti su vaikais. Tai bus ne tik smagi veikla kartu, bet ir puiki priemonė lavinti vaikų smulkiąją motoriką!
Kaip įdomu tyrinėti kalnus, o dar smagiau patiems pasigaminti savo kalnų maketą! Kalbant apie kalnus, svarbu paminėti ir Lietuvoje esančius, kurių grožį taip taikliai aprašė A. Baranauskas: „Kalnai ant kalnų, o ant tų kalnų... Kalnai ir maži kalneliai...“.
Kol už lango saulės dar nėra labai daug, kviečiame pasigaminti saulėtas smėlio kopas!
Mes toliau gvildename temą kalnai, net patys bandėme kopti į juos. Todėl kviečiame Jus pasigaminti savo alpinistą, kuris pamokys Jus kopimo į kalnus gudrybių!
Jau artėja Užgavėnės, kurių metu visi gaminame baisias kaukes. Norėtume pasiūlyti papildomą atributą joms – monstrų batus. Vaikai galės lavinti rankeles kirpdami, lavins gebėjimą pasirinkti, derinti spalvas. Pagaminti monstrų batai lavina vaikų pusiausvyrą.
Šis šviestuvas gali būti naudojamas naktį, kad kambary būtų šviesiau ir drąsiau vaikui miegoti. Šis darbelis padės vaikui mokytis skaičiuoti ir bus lavinama vaiko smulkioji motorika.
Ar gali būti kalnai iš popieriaus? Žinoma, kad gali! Tokį kalną galima pasidaryt net ir patiems namuose, o paskui naudoti žaidimui ar tiesiog mokantis apie kalnus.
Kol dar visi gyvena šventinėmis nuotaikomis, kviečiame pasigaminti žiemines dekoracijas!
Artėjant šventėms galite imtis smagių darbų ir kartu su vaikais puošti namus. Pasidarykite šį Kalėdinį žibintą, kuris švies ir šildys belaukiant švenčių!
Šventės artėja, o "Vaikystės Sode" mokome vaikus, kad duoti yra svarbiau nei gauti. Tad šis darbelis yra tai, ką vaikas gali su Jūsų pagalba padaryti ir padovanoti kitam! Pradžiuginkite artimuosius savo dėmesiu!
Atėjus žiemai, imame laukti sniego! Galbūt greičiau jo sulauksime, jei papuošime langus šiomis sniego gaudyklėmis?
Sala – žemės plotas apsuptas iš visų pusių vandens. Sala – žemės kampelis, į kurį vaikai labai nori nukeliauti. Siūlome susikurti savo salą, kuriai pavadinimą galėsite sugalvoti patys!
Vėstant orams nukeliaukime ten, kur saulėta ir šilta! Kviečiame aplankyti Egipto piramides ir atsivežti truputėlį saulės!
Kiekvienais metais atkeliavęs auksinis ruduo pradžiugina mus ryškiaspalviais medžių lapais. O kodėl gi nepasinaudojusi rudens gėrybėmis? Siūlome pasigaminti ryškiaspalvę rudenišką kaukę vaikams!
Kviečiame kiekvieną vaiką susikurti stebuklingą langą ir pažvelgti į savo svajonių miestą!
Kai dar buvau paauglė, vieną vasarą visai netikėtai teko dirbti vertėja iš švedų kalbos - vertėjavau žmonėms, turintiems negalią. Taip, kaip man patiko švedų istorijos (nors ir tragiškos bei sudėtingos, jos buvo šviesios), taip gąsdino lietuvių istorijos. Viena moteris net pasakojo apie priverstinį abortą. Prisimenu, negalėjau net vertėjauti - pati raudojau...
Kai kalbame apie bokštus, norisi ne tik juos stebėti, ne tik į juos įlipti, bet ir patiems didžiulį bokštą pasistatyti, o po to dar ir pasigardžiuojant jį suvalgyti!
Atėjus rudeniui, pradeda keistis gamta, medžių lapai nusidažo įvairiausiomis spalvomis ir džiugina praeivių akis. Kad galėtume kasdien pasimėgauti šiuo reginiu ne tik lauke, bet ir klasėse, siūlome su vaikais pasigaminti linksmus rudeninius spragėsių medelius.
Šis darbelis puikiai tinka patiems mažiausiems. Darbelio metu gerinami ne tik smulkiosios motorikos įgūdžiai, bet ir lavinama mažylio vaizduotė. Rezultatas – naujas linksmas ir „sušukuotas“ draugas!
Šis smagus eksperimentas leis Jums kartu su vaikais geriau susipažinti su įdomiaisiais gamtos dėsniais!
Šis darbelis lavina matematinius įgūdžius ir supažindina su >, <, = matematiniais simboliais. Lego kaladėlės patinka daugumai vaikų, tad jų pagalba matematikos mokymasis taps žaismingesnis.
Kai norisi daug spalvų ir garso, nieko nėra geriau už linksmąjį kaleidoskopą!
Kviečiame susipažinti su linksmosiomis varlytėmis! Jos gaudo museles kas dieną ir linksmai kvarksėdamos atsisveikina su vasara.
Šis darbelis – tai vasaros džiaugsmas: spalvotas, linksmas ir besiplaikstantis vėjyje! Nors vasaros pabaiga jau netoli, šios skraidančios žuvelės linksmai pasitiks rudens debesėlius!
Vasara - tyrinėjimų metas, tad nusprendėme išsiaiškinti, kaip skirtingų konsistencijų medžiagos reaguoja viena su kita. Mums reikės kelių priemonių bei žiupsnelio kantrybės!
Kuomet taip karšta – norisi atsigaivinti. O kas geriau tiks žaidimams nei gaivusis arbūzas?
Avelė – pasakos skaitytoja ir miego sergėtoja.
Jei vasarą pritrūktų saulės šviesos ir šypsenų, galite patys pasigaminti savo geros nuotaikos šaltinį!
Vasarą šilta, smagu ir gera, bet šiuo laikotarpiu slypi ir įvairūs pavojai - miške, pievose, namuose. Ką reikia daryti užsidegus žolei, miškui, daiktams namuose? Labai svarbu su vaikais kalbėti apie saugumą! Ir pabrėžti, kad žaisti su ugnimi - nevalia. Tam į pagalbą pasitelkite naujuosius draugus-gelbėtojus - linksmuosius ugniagesius.
Muilo burbulus galima pūsti ne tik lauke į orą, tačiau galima juos įamžinti ir popieriaus lape!
Vasarai jau beveik įpusėjus, norime kuo ilgiau laiko praleisti gryname ore ir žaisti. Todėl siūlome pasidaryti kėglius ir aktyviai praleisti laiką su visa šeima lauke!
Mokantis dydžių bei lavinant smulkiosios motorikos įgūdžius siūlome šį nesudėtingą darbelį.
Prasidėjus šiltajam metų sezonui, norisi džiaugtis vasariška gamta. Norėdami palengvinti proceso stebėjimą, siūlome pasigaminti šiltnamį namuose!
Trumpas geros nuotaikos receptas: daug šypsenų, spalvotų gėlių... Viską energingai suplakti ir…
Ką matome pravėrę vasarą langą?.. Ogi žydinčius laukus, medžius, gėles. Mėgaujamės jų skleidžiamais kvapais, gėrimės jų spalvomis bei įvairove.
Artėjant vasarai, eksperimentuojame KITAIP su vaikų mėgstamais muilo burbulais. Tam reikės kelių priemonių, o svarbiausia – kūrybiškumo ir geros nuotaikos!
Artėjant vasarai, vis daugiau laiko praleidžiame lauke. Tebūna jis dar smagesnis su nuotaikingais aksesuarais, su kuriais ne tik galime žaisti teatrą, bet ir susikurti smagią fotosesiją. Traukime fotoaparatus!
Įsibėgėjus pavasariui, nusprendėme pasigaminti ryškiaspalvių gėlių. Laukiame nesulaukiame, kada pagaliau prasidės vasara!
Pakvipus pavasariu ir augalams nusidažius švelniai žalia spalva, kviečiame ir patiems pasidaryti puikius pavasarinius žiedus.
Tęsdami pažintį su paukščiais, kviečiame pasidaryti gražuolę gulbę!
Kalbėdami apie paukščius, su vaikais nusprendėme, kad vienas gražiausiai ir linksmiausiai atrodančių - pingvinas. Pingvinai yra neskraidančių vandens paukščių šeima, kurie sausumoje yra itin nerangūs, o vandenyje, atvirkščiai, – greiti ir grakštūs. Improvizuodami nusprendėme pasigaminti mielus ir spalvingus pingvinukus.
Darbelis vadinasi "Ateities miestas". Kodėl? Nes tai miestas, kuriame vaikai gali žaisti, tyrinėti ir atrasti kitokius - nežemiškus dalykus.
Tegul pavasarinės saulutės spinduliai sušildo visų mūsų širdis ir primena, kaip svarbu saugoti ir mylėti Žemę!
Šeštadienio ankstų rytą perskaičiau straipsnį apie tai, kad suomiai apsisprendė reformuoti savo švietimo sistemą. Jau iki dienos pabaigos su manimi daug kas pasidalino šiuo straipsniu. Džiugino tai, kad daug kas domisi, kokia yra mūsų švietimo sistema ir ką mes galėtumėme daryti, kad būtų geriau. Džiugino ir tai, kad suomiai galų gale žengė šį drąsų žingsnį.
Ežiukas aš ežiukas Nenuorama mažiukas. Pušku kaip garvežys Nes aš esu ežys. Draugaukim, mielas vaike, Tik glostyti nereikia. Draugaukime gražiai Vaikučiai ir ežiai. Pušku, pušku spalvoti ežiukai. Susipažinkime!
Pavasaris – atgimimo, pradžios metas. Grįžta paukščiai, saulutė vis dažniau mums nusišypso. Iš gilaus žiemos miego pabunda gamta, nedrąsiai iš mažyčių pumpurėlių dienos šviesą pasitinka pirmieji gėlių žiedai.
Kuris namelis tvirtesnis? Kuris namelis dailesnis?
Namelis iš šiaudų, namelis iš pagaliukų, namelis iš plytų – tokius namelius paršeliai statė pasakoje “Trys paršiukai”!
Minint Vasario 16 –osios dieną, siūlome kartu su vaikais pasigaminti karolius, papuoštus LR vėliavos spalvomis.
Laisvos ir neišsemiamos abstrakcijos formos: ant popieriaus lapo pražysta spalvingos gėlės lyg artėjančio pavasario ženklai.
Šis darbelis yra eksperimentas - lašindami vašką, o paskui liedami akvarelę, galite išgauti pačias gražiausias spalvas. Taip su mažaisiais smalsuoliais pasigaminsite gražų atviruką sveikinimams ar piešinį dovanai.
Vaikams labai patinka gyvūnai, smagu su jais susipažinti ir juos tyrinėti. Su gyvūnais - lėlėmis lengva vaidinti, be to, vaidindami vaikai mokosi bendrauti. Šią lėlę - pelėdą vaikai gali užsidėti ant pirštukų ir kurti su ja įdomias, unikalias istorijas.
Vaikystės Sode susipažinome su vienu iš poliarinių gyvūnų – pingvinu. Vaikai sužinojo plačiau apie šį gyvūną, kad jo sparnai skirti ne skraidymui, o plaukimui. Smulkios plunksnelės panašesnės į žvynus ir apsaugo jį nuo šalčio, kuris kandžiojasi Antarktidoje. Kartu bendradarbiaudami sukūrėme nuostabų mažąjį draugą, kuris čiuožė sodelio turėklais.
Gražuolė eglutė Šypsojos linksmai, Kalėdų šalelėj Papuošta dailiai! Ir žėri, ir spindi, Didžiuojas jinai, Dailiais ir gražiais, Raudonais žaislais.
Kai tamsi naktis ateinaIr miegoti niekas neina,Imame žibintąŠviečiantį ir šiltą.Toks žibintas – išeitis.Tai tikra nakties akis.Jis mums rodo kelią,Kur šilta trobelė.
Žiema - toks metas, kai visi su nekantrumu laukiame sniego. Bet jei jis vis neiškrinta ir jo laukti pabosta – ne bėda! Sniego senį galime nusilipdyti čia pat, sodelio klasėje!
Atkeliavo žiema ir kasdien gamta pateikia nepakartojamo grožio vaizdų, ragina kaskart išbandyti, atrasti, patirti, pažinti, džiaugtis. Štai ir Vaikystės Sodo Mažyliai suskubo gaminti spalvotus ledo kubelius, kad galėtų stebėti, ar žiemą lauke jie ištirps?
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
Sveikinu visus ir visas su prasidėjusia žiema! Ar jau išsirinkote, kokią knygą skaitysite su vaikais? Mažyliams yra įvairių paveikslėlių knygų, tikrai bus nesunku išsirinkti, bet vat vyresniems vaikams (6+) norėčiau pasiūlyti drauge skaityti (ta prasme, kad Jūs skaitote, paaiškinate, o vaikas(-ai) - klauso) Kalėdų istorija (Marko Leino) arba Kalėdų paslaptis (Jostein Gaarder). Išsivirkite skanios arbatos, susirangykite drauge ir skaitykite...pamatysite, sukursite tokį prisiminimų lobyną, kad nenorėsite jų paleisti...
Ach, tas Kalėdų Senelis. Mums jis toks savas, ar ne? O, pasirodo, jo istorija ne tokia jau ir sena - nors ir labai greitai prigijusi ir tapusi sava. Žinia, ir Kalėdų eglutė yra ganėtinai nauja - devyniolikto amžiaus - tradicija ir, žinia, tikrai ne Lietuvoje užgimusi. Ką tuo noriu pasakyti? Ogi tai, kad daug tradicijų, kurios mums atrodo senos ir lietuviškos, nėra nei senos, nei lietuviškos. Tik labai prigijusios. Ką tai įrodo? Kad keičiasi laikai, keičiasi papročiai, mes ne visada džiaugiamės naujais papročiais, tačiau jie pamažu įsitvirtina ir - jau jiems įsitvirtinus - patys pamažu imame įsivaizduoti, kad tai yra sena tradicija, kuriai niekas niekada nesipriešino. Aš pati puikiai prisimenu etapą, kai Senis Šaltis tapo Kalėdų Seneliu - oi, kaip mums, vaikams, painu buvo. Šiandien mano vaikai net nesuprastų, kas tas Senis Šaltis.
DARBELIS. Vokas – piniginė.
Rudenį keičiant žiemai, smagiais, spalvotais ir čežančiais po kojomis lapais galima džiaugtis net ir už lango krentant snaigėms.
Pietų miegas darželyje - daug kam skaudi tema. Man ji buvo itin skaudi, nes tiek, kiek save prisimenu, nekenčiau pietų miego. Darželyje man akis rišdavo rankšluosčiu ir sakydavo, kad, jeigu nemiegosiu, išrengs nuogai ir pastatys ant palangės. Prisimenu, kad net bijodavau sukrutėti - apie ėjimą į tualetą (net jei labai norėdavau!) negalėjo būti nė kalbos... Net nežinau, kodėl niekada apie tai nepapasakojau tėvams - tik jau suaugusi. Prisimenu, mama tada labai išgyveno ir sakė: vaikeli, tai kodėl tu nieko nesakei?! Bet aš į šį klausimą atsakyti negalėjau - net nežinau, kodėl niekada nieko taip ir nesakiau vaikystėje. Mūsų vaikai (dauguma jų) - taip pat nemiegaliai. Be to, pamačiau Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, JAV, UK bei parptautinėse mokyklose, kad tų vaikų niekas neverčia miegoti. Tad Vaikystės Sode nuo pirmos dienos vaikų neverčiame miegoti. Pasiilsėti ir paklausyti pasakos sugula visi. Tačiau - jeigu per tą laiką vaikas neužmiega - jis gali tyliai atsikelti ir eiti žaisti. Ir nesąmonė, kad vaikas siautėja ir prikelia visus kitus. Su vaikais galima susitarti. Tik reikia jų neinfantilizuoti. Apie tai, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama ir kaip jas galima spręsti - šiandienos priimamasis.
Raketa siejama su naujais atradimais, nematytais toliais, veržlumu ir beribe fantazija apie tai, kur ji gali mus nuskraidinti.
Šiuo metu Graikijoje, Kretoje vyksta viena didžiausių Europoje mokslinių konferencijų, kur susirinkę visi, kuriems rūpi ikimokyklinis ugdymas. Asociacija, kuri organizuoja, vadinasi EECERA (European Early Childhood Education Research Association). Turiu pasakyti, kad vieta pasirinkta netinkama – tenka kovoti su savimi, nes viešbučio poilsiautojai, persimetę rankšluosčius per petį ir dėvintys maudymosi kostiumėlius, traukia prie jūros, o aš traukiu į priešingą pusę – langų neturinčias konferencijų sales iš kurių – tarsi kurmis iš urvo – išlendu jau leidžiantis saulei.
Koks yra uolos paviršius? Švelnus? Šiurkštus? Kviečiame pagaminti uolos paviršių ir sužinoti!
Norime pristatyti darbelį, kuris padės supažindinti vaikus su gamtos dėsniais. Vaikui svarbu žinoti, kad saulės šviesa kaitina vandenį, kyla garai ir taip kaupiasi debesys iš kurių – pradeda lyti.
Akvariumas visada traukia akį spalvų įvairove, formomis ir gyventojais. Spinduliuojančios švieselės ir akmenėlių žaižaravimas - visa tai taip gražu!
Artėja ruduo - metas, kai nemažai vaikų pirmą kartą pravers ugdymo įstaigos duris, kai pirmą kartą išeis iš tėvų namų (arba pakeis įprastą ugdymo įstaigą). Aktuali tema - išsiskyrimas ir adaptacija. Ne veltui padaugėjo ir klausimų šia - jautria šiam metų laikui - tema.
Tai gražiai mane augino laukas, pieva, kelias, upė, tai gražiai už rankos vedė vasaros diena ilga.
Šis mėnuo - gimtadienių mėnuo. Tikrų tikriausiai. Kai pasipylė, tai pasipylė - vos spėjame iš vieno į kitą. Susidaro įspūdis, kad liepą gimsta daug vaikų. Prisimenu, mokykloje, savo klasėje, turėjome daugiausiai balandžio mėnesį gimusių vaikų, tačiau su Gertrūda atrodo, kad dauguma jos draugų yra gimę liepą. Todėl ir mamos, kuriai neseniai gimė mažylis, o vyresnėlis reaguoja itin audringai, klausimas yra labai savalaikis.
Gėdinimas Lietuvoje - vis dar populiari drausminimo priemonė. Vis dar kai kuriems tėvams (ir net pedagogams!) atrodo, kad gėdinimas bus "gera pamoka", ir vaikas liausis elgtis netinkamai. Kodėl gėdinimas dar labiau skatina vaiką elgtis netinkamai? Čia yra mano išsamus straipsnis apie gėdinimą, o šiandien - atsakymas į aktualų vienos mamos klausimą.
Šiandien - pasaulio lietuvių ekonomikos forume - itin daug kalbėjome apie švietimą. Sakysite, ką bendro turi švietimas ir ekonomika? Visų pirma, nuo švietimo priklauso valstybės ateitis, nes būtent švietimo sistemos rezultatas - suaugęs žmogus - daro didžiulę įtaką ir ekonomikos augimui.
Ne kiekvieną dieną galime apsilankyti balete, tačiau kiekvieną dieną balerinos gali būti šalia mūsų, o mes patys turime galimybę sukurti šokį su jomis! Pabandykime!
Neabejoju, kad dauguma šeimų išgyvena tarpsnį, kai vaikas, atrodo, visą laiką sako "ne!". Nenuostabu, kad kartais tėvai nebežino, ko griebtis. Tad ir šiandien - mamos klausimas ir keletas patarimų, ką būtų galima daryti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.
Dažnas mūsų turi mėgstamą pasakos personažą. Ar teko kada susimąstyti, koks jausmas būti pamėgto veikėjo “kailyje”? Gal šįkart močiutė bus vikresnė už vilką, o varna gudresnė už lapę?..
DARBELIUI REIKALINGOS PRIEMONĖS:
Šiandien mes jau žinome, kad vaikus girti reikia, tačiau ar žinome, kaip? Atrodo, viskas taip paprasta, tačiau, pasirodo, ne. Tinkamai girti vaiką yra nemažas iššūkis. Tad šiandien - būtent apie tai.
Šiandien - atsakymas į liūdną mamos Ingridos laišką. Kodėl liūdnas? Todėl, kad mama (tėvai?) viską daro teisingai (ir psichologė tą patvirtino!), tačiau jiems svyra rankos: ne(be)pasitiki savimi, savo tėvyste. Mano manymu, vien tai, kad jie ieško išeičių ir pagalbos, jau rodo, kad nėra pagrindo nepasitikėti savo tėvyste/motinyste. Ir apskritai. Judrus, impulsyvus pradinukas, na, nėra lengva, bet ir ne pasaulio pabaiga. Bendruomenė turėtų daugiau galvoti apie tai, kaip padaryti, kad bendruomenėje būtų gera visiems, o ne ruoštis rinkti parašus, kad toks vaikas būtų išmestas. Aš puikiai suprantu, kad kiti tėvai nenori, jog kentėtų jų vaikai. Bet ar jie yra įsitikinę, kad rytoj neatsidurs kitoje stalo pusėje?! Ar ne geriau yra ieškoti sprendimų?! Pati esu ne kartą susidūrusi su tokia situacija, ir man kaskart būna siaubingai liūdna - vien šiemet man atsiuntė tinklaraščio skaitytojai du ir viena VS darbuotoja vieną tokios situacijos aprašymą, kai vaikas buvo išmestas, nes jis nebuvo patogus. Viena vertus, supranti ir vienus, ir kitus. Kita vertus, mūsų visuomenė yra dar emociškai nebrandi ir linkusi į emocinį smurtą. Tad manau, kad šis įrašas - itin aktualus Lietuvoje kasmet vykstančios SAVAITĖ BE PATYČIŲ akcijos fone.
Šiandien - apie operacijas. Ar reikia vaikui pasakoti apie artėjančią operaciją? Ką reikia vaikui papasakoti, o ko - ne? Kodėl svarbu, kaip jaučiamės mes? Linkiu klausimą uždavusiai mamai bei jos vaikeliui sklandžios operacijos. Taip pat norėčiau pridurti, kad po operacijos šiek tiek atpalaiduokite savo taisykles. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mėgsta ledus, tai pavaiškinkite ledais (žinoma, jeigu galima) - ir nesvarbu, kad šiandien ketvirtadienis, o jūs ketvirtadieniais nevalgote ledų. Tiesiog reikia suprasti, kad ypatingos situacijos reikalauja ypatingų įžvalgų. Tad kalbėkite su savo vaikais, būkite nuoširdūs ir...nemeluokite!
Kas gyvena akvariume?
Sakoma, kad kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino.. Žinokite ir Jūs!
Šoksiu nuo ryto iki vakaro!
Gal svogūnams reikia šilumos, kad pavasarį jie greičiau sužaliuotų?
Iš tiesų: KADA? Nors labai noriu pabrėžti, kad nėra taisyklės, iškaltos akmenyje, tačiau dažniausiai vaikai visame pasaulyje pradeda skaityti 5-7 metų. Mūsų vaikai - išskyrus Augustą, kuris pradėjo skaityti ketverių - pradėjo skaityti iki šešerių. Ką toks, pradedantis skaityti, vaikas geba? - supranta, kad raidės turi garsus, o garsai jungiasi į skiemenis, o skiemenys - į žodžius; - žino visas raides ir jų garsus; - skiemenuoja (dar yra sakoma "šlebizavoja" - ar esate girdėję taip sakant?!) Kreipkitės į specialistą, jei vaikas: - negirdi besirimuojančių žodžių; - nuolat maišo raides; - praleidžia žodžius, neprisimena žodžių ir bando spėti, o ne perskaityti paraidžiui. Jeigu vaikas vis dar neskaito pirmos klasės pabaigoje, tai dėl šventos ramybės visada rekomenduoju kreiptis į specialistus, kurie arba (a) nuramins pasakydami, kad viskas ok, arba (b) ras būdą, kaip padėti vaikui išmokti skaityti ir išsiaiškins, kodėl jis vis dar neskaito. Šiandien - atsakymas mamai, kuris, manau, ypatingai aktualus šią savaitę, nes juk šventėme vaikiškos knygos dieną (balandžio 2)!
Atlikdami šį darbelį bandysime modeliną paversti akriliniais dažais ir pasigaminti kažką netradicinio.
Šis klausimas aktualus visiems tėvams. Tik tiek, kad vieni daugiau išgyvena, o kiti - mažiau. Man pačiai šis klausimas buvo itin aktualus, nes mūsų vaikai, na, nebemiega to pietų miego dar tikrai maži. Iš keturių vaikų tik vienas yra toks, kuris mėgsta pamiegoti, bet ir tai, lyginant su kitų šeimų atžalomis, jis - visiškai nemiegalius. Tai ką tada sakyti apie kitus vaikus?! Būdama pirmakartė mama labai dėl to išgyvenau: gulėdavau su vaiku lovoje valandą, pradėdavau nervintis, subjurdavo nuotaika, o vaikui - nė motais tas miegas. Aplink visi - it susitarę - kartojo, kad vaikui būtinas pietų miegas. (Beje, ir aš labai anksti lioviausi jo miegojus!) Ačiūdiev, tikiu ir pasitikiu ir mokslu, o vadovaujuosi savo smegenimis: pasikalbėjau su kolegomis JAV, Skandinavijoje, pasidomėjau ir...lioviausi gadinusi nuotaiką ir vaikui, ir sau. Su kitais vaikais buvo paprasčiau: tiesiog stebėjau juos, žiūrėjau, kiek jie apskritai išmiega, ir gyvenome ilgai ir laimingai. Mamos klausimas atgaivino tuometinius jausmus, tad noriu atsakyti, kad daugiau tėvų išgirstų, jog tikriausiai tai yra daug mažesnė problema, nei atrodo. Neleiskite pietų miegui valdyti jūsų gyvenimo ir - netrukus įsitikinsite! - vaikas miega tiek, kiek reikia ir auga sveikas ir laimingas.
Kartais taip norisi turėti šuniuką. Štai kaip jį galima pasigaminti iš antrinių žaliavų!
Kai už lango niūru ir tamsu, patys galime pasidaryti spalvotą vaivorykštę.
Šios savaitės klausimas yra visiškai šviežutėlis - pagalvojau, kad mamai bus geriau, jei nereikės ilgai laukti, nes atsakydama į klausimą patariu eiti ir pasikalbėti su vaiko pedagogu. Klausimas yra apie paauglį ir jo elgesį. Iš tiesų paaugliai yra nepaprastai žavingi: kartais dar tokie vaikai, o kartais su jais įdomiau ir didesnis iššūkis, nei su suaugusiais. Vienas įdomiausių dalykų su paaugliais yra tai, kad jie yra it svogūnai, kuriuos reikia išlukštenti. Jeigu ikimokyklinuko ar pradinuko elgesys dažnai yra nuspėjamas ir lengvai "iššifruojamas" (nes jie yra nuoširdūs), tai paauglys jau turi kaukę. Ir kartais ne vieną. Kartais tenka lupti tas kaukes vieną po kitos, kol supranti, kokia buvo vieno ar kito elgesio tikroji priežastis. Visada maniau, kad man įdomiausi bus ikimokyklinukai ir pradinukai, tačiau dabar, kai namuose turime du paauglius, pradedu suprasti, kokia įdomi ir žavinga yra paauglystė. Iš tiesų paauglystės - tokios, kokia dažnai yra ji piešiama - nelabai patiriu. Gal dėl to, kad esame įpratę daug kalbėti su vaikais?! Nežinau. Tą dar reikia atrasti/suprasti. Žinodama, kad visi pagrindai dedami iki paauglystės, dabar daugiau stebiu mūsų auklėjimo vaisius. Be jokios abejonės, visa tai - tik pradžia. Rezultatas - visas gyvenimas. Skaitydama šios mamos laišką, jaučiau tą nerimą, kurį jaučia ji (kai iš vienos pusės norisi paleisti vaiką, o iš kitos be galo be krašto norisi suprasti ir jam padėti), kai tu tarsi supranti, kad vaikas iš to, kuris žiūrėdavo į tave su begaline meile ir pasitikėjimu, staiga virsta tokiu,na, partneriu. Man atrodo, kad paauglystė yra metas, kai gyvenimą su tokio amžiaus vaikus galima lyginti su šokiu, kuriame tėvai yra lyg ir vedantys, bet vis dėlto abi pusės yra partneriai.
Lietuvoje į mokyklą vaikai iškeliauja, jei jiems tais kalendoriniais metais sueina 7-eri metai. Vieniems gali būti sausį 7-eri, o kitiems - tik gruodžio mėnesį. Toks yra įstatymas.(Kita vertus, juk reikia kažkada brėžti brūkšnį, ar ne?) Išimtys daromos vaikams, kurie turi sveikatos problemų - jiems medikai gali nerekomenduoti dar leisti. Anksčiau į mokyklą eiti galima, jei tėvai pageidauja, ir vaikas yra brandus. Tą taip pat turėtų nustatyti specialistai. Jeigu pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai rekomenduoja leisti į mokyklą, tai mokykla priims ir jaunesnį vaiką. Kita problema, su kuria susiduria vis daugiau šeimų - Lietuvoje vaikai į mokyklą keliauja septynerių, tačiau, pavyzdžiui, Belgijoje - šešerių, o Jungtinėje Karalystėje ar JAV - penkerių. Ką daryti, jei šeima keliauja/gyvena tarp valstybių? Štai mes turime tokią situaciją, kad viena šeima iš Jungtinės Karalystės norėtų metus pasimokyti KMM, o po metų vėl grįžti į JK. Lietuvoje rugsėjo mėnesį vaikas būtų priešmokyklinukas, o JK - jau antrokas. Šios dienos įrašas - apie tai bei kaip priimti sprendimą, kuris būtų geriausias šeimai.
Saulytė jau čia! Ir tikra, ir popierinė, vienur visai viena, kitur - su debesėliais.
Ar noriai jūsų ikimokyklinukas plauna galvą? Mano visi keturi - kai buvo ikimokyklinukai - to nemėgo. Prisimenu, sudėtingiausia buvo su pirmagimiu (įtariu, kad daugumai šeimų yra sunkiausia su pirmagimiais) - vien dėl to, kad tėvystės patirtis yra dar trumpa, o perfekcionizmo - daug kaip niekada. Nenuostabu,kad gero savo mažyliams linkintiems tėvams pradeda atrodyti, kad viskas išbandyta, o vaikas kaip vengė galvos plovimo, taip vengia. Šios dienos įraše - kelios idėjos, kaip galima palengvinti šį procesą. Ir dar. Tai - praeina. Vieną dieną vaikas ne tik noriai išsiplaus galvą, bet net ir padarys tai pats!
Kiekviena nauja diena yra pilna stebuklų - net ir paprastas pienas gali tapti stebuklingais piešiniais!
Kaip manote, ar gali vandenyje mirkęs smėlis likti sausut sausutėlis?
Atlikdami šį darbelį stebėsime, kaip maišosi spalvos.
Šįkart - klausimas apie televizorių: kiek? kada? kaip? kokios naudos ir kokios grėsmės? Kadangi dabar gaunu nemažai klausimų į FB, tai noriu pasakyti, kad viską registruoju ir tikrai atsakysiu, bet prašau kantrybės, nes klausimų yra daug. Gražaus penktadienio vakaro! Mes, pavyzdžiui, turime penktadienio filmo tradiciją - žiūrime kartu ir aptariame. Net nekalbu apie tai, kad mums tai yra smagu ir jauku!
Daugelis apie pasakų terapiją esame girdėję ir žinome, kad vaikui sekamos istorijos ne tik padeda jam užmigti, bet ir gali turėti naudos asmenybės raidai. Vis dėlto nelengva „užčiuopti“, kaip būtent tai veikia. Užtat čia pateiksime konkrečių įvairioms situacijoms tinkančių pasakų.
Šį interviu savo sausio mėnesio numeryje spausdino MOTERS žurnalas. Man jis patiko, tad dalinuosi ir su tinklaraščio skaitytojais:)
Užvakar baigiau skaityti vieną knygą ir pradėjau naują (štai ir bėda, kai visos knygos dabar vienoje vietoje – nereikia niekur eiti pasiimti, tai atsispirti pagundai yra sunku). Naujoji – mano super duper mėgiamo autoriaus Jared Diamond naujoji knyga. L.A. mane jau seniai buvo informavęs, kad ji pasirodys ir pranešė tą pačią dieną, kai pasirodė (merci beaucoup!), tad aš nedelsus ir įsigijau. Pirmuosiuose knygos puslapiuose pasakojama apie tai, kaip Naujoji Gvinėja, kurios piliečiai dabar gyvena daugiau-mažiau gyvenimą panašų į mūsiškį, 1931 metais buvo primityvi bendruomenė. Žodžiu, per 75 metus jie pasiekė tai, ko apskritai žmonijai pasiekti prireikė – nepasikuklinkim sakydami – tūkstančių metų.
Šiandien Gertrūda Elena rašo laišką Kalėdų senelei. Taip, perskaitėte visiškai teisingai - senelei. Užteks tų Kalėdų senių :) Aš negaliu patikėti, kad jau gruodis, kad jau vos kelios savaitės ir bus Kalėdos. Nežinau, kaip jums, bet man vaikystėje tos kelios savaitės slinkdavo vėžlio tempu. Dabar gi praskuodžia kaip kiškis. Koks ten kiškis - gepardas 120km/h greičiu. Keletą savaičių vis atsidarydavau kokią nors smagią nuorodą ir pagalvodavau, kad imsiu ir parašysiu apie ją. Matau, kad atskirai kiekvienos aprašyti tikrai nespėsiu, bet pasidalinti noriu.
Užvakar man buvo ilga diena. Jau 6.45 turėjau būti Lietuvos televizijoje, nes dalyvavau Labo ryto laidoje. Kalbėjau apie vaikų kūrybiškumo ugdymą. Kodėl būtent šiandien ir būtent dabar? Nes modernaus meno centras išleido keletą knygų, kurios, manau, labai vertos dėmesio. Tiesa, per pokalbį negalėjau minėti nei Vaikystės Sodo, nei MMC, tai nieko ir neminėjau :) Bet knygas tai išleido MMC, ir aš apie jų iniciatyvą rašau čia ir spaudžiu dešinę - ŠAU-NUO-LIAI! Kodėl šaunuoliai? Todėl, kad tokios literatūros Lietuvoje labai trūko. Meno lavinamosios. Ir apie Vaikystės Sodą čia galiu kalbėti, tai ir papasakosiu, kodėl Vaikystės Sodui (ir man) taip patiko tos naujais išleistos knygos.
Skaitymo konferencijoje (apie kurią jau rašiau - kad vadovavau vienai diskusijų grupei) man labiausiai įstrigęs pranešimas buvo VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentės Dr.Vitos Mozūraitės. Sėdėjau, linksėjau ir mintyse katučių plojau, kad Lietuvoje drąsiai savo KITOKIĄ nuomonę reiškia ir nė nemirkteli protingas žmogus. Didžiavausi, kad ji moteris, kad ji mokslų daktarė, kad kalba ne belenką, o argumentuota ir moksline kalba dėsto XXI amžiaus aktualijas. Galima pritarti ir galima nepritarti, bet įsiklausyti - verta, jei gyveni XXI amžiuje ir susiduri su vaikais.
Šiandien sužinojau, kad mirė rašytojas Maurice Sendak. Apie jo knygą Where the Wild Things Are jau esu trumpai rašiusi. Apskritai autorius yra (man rašytojai...visada gyvi!) kitoks. Toks, kurį reikia skaityti kitaip. Šiandien pažiūrėjau ir pirmąjį "gyvą" interviu su juo. Gražus. Toks nesaldus nesaldus, bet geras gerulis. Geriausia dalis, kur jo prašo duoti geriausią patarimą tėvams. Žinote, ką pasakė Maurice? Geriausia, ką galite duoti savo vaikams...mylėkite juos. Ką reiškia mylėti? Mylėti... reiškia džiaugtis jais tokiais, kokie jie yra. Tiesiog.
Kadangi ryt keliaujame į spektaklį "Grybų karas", tai skaitėme ne įprastą knygą apie kompozitorius ir instrumentus, o J.Marcinkevičiaus "Grybų karą". Su visa pagarba poetui, bet skaičiau vis peršokdama tekstą. Be to, tekstas buvo labai į temą šiandien Sodelyje vykusiems mokymams kaip vengti stereotipinio mąstymo ir stereotipinio vaikų ugdymo, kurį vedė lektorė iš EIGE. Seminaras daug kam atvėrė akis, kaip nekalti dalykai (frazės, žaislai ir pan.) vis dėlto nėra jau tokie nekalti. Smagu, kad mokytojai po seminaro džiaugėsi, kad jis įvyko ir jautėsi pasisėmę itin naudingų žinių.
Knygos pristatyme pagalvojau, kad mano (kaip mamos) pagrindinis tikslas dabar yra tiesiog apkabinti vaikus, pasikalbėti su jais, išraityti tinginį, vakare smagiai skaityti žurnalą/knygą. Visiškai ne(be)turiu tikslo kažką iš jų nulipdyti: noriu, kad jiems būtų gera, kad jie būtų laimingi ir - svarbiausia (be sveikatos) - kad gerai mokytųsi :) Nes jeigu gerai mokysis, tai bus ir laimingi, ir patenkinti, nes galės rinktis. Nieko nėra baisiau, kaip aklavietė. Ypač, jei pats save į ją įstumi.
Antradienį, sausio 31 dieną, 17.30 val., knygų ir laisvalaikio prekių parduotuvėje „Sofoklis“, Gedimino pr. 43, Vilniuje vyks leidyklos „Metodika“ išleistos ekonomikos profesoriaus ir trijų vaikų tėvo Bryan'o Caplan'o knygos „Savanaudiškos priežastys turėti daugiau vaikų“ pristatymas.
Žinote, ką? Aš be galo be krašto džiaugiuosi, kad gyvenu šiandien. Nes, na, yra absoliučiai nerealu. Aš apskritai noriu gyventi tik ateityje, o į praeitį norėčiau nukeliauti tik iš sportinio intereso - na, kaip ir į Maldyvus. Likti ten ar gyventi praeitimi - ne mano stichija. Šios ir panašios mintys sukasi galvoje nuo tada, kai prieš keletą dienų pasaulį apskriejo žinia, kad Apple pristatė platformą vadovėliams.
Ar žinote, kad šių metų balandžio 16 d. vyks kasmetinė aplinkos švarinimo akcija „Mes darom 2011“, kurios metu visi kviečiami tvarkyti aplinką, švarinti, rinkti šiukšles? Dar kalendorius sako, kad kovo 20 - ne tik pavasario lygiadienis, bet ir Žemės diena. Žodžiu, tirpstant sniegui džiaugiamės atgimstančia Žeme. Dar Belgijoje svajojau, kad Vaikystės Sode rūšiuotumėme šiukšles, todėl vieno susirinkimo Vaikystės Sode metu su auklytėmis nusprendėme, kad nuo balandžio 1 dienos pradėsime Vaikystės Sode rūšiuoti. Žinia, Lietuvoje perdirbama labai mažai šiukšlių, bet galima formuoti bent jau įprotį, ar ne?
Gytė pagamino ir atsiuntė labai gražią avytę iš kartoninio ritinėlio.
-iš rožinės spalvos iškerpame mažą širdelę, tai katės nosis. -iš juodo popieriaus iškerpame trikampes ausis ir ūsus; -ausis, nosį ir ūsus priklijuojame prie katino galvos;
-atsikerpame siūlo - truputį ilgesnį nei lapo aukštis; -siūlą merkiame į dažus/guašą , dedame į lapo vidurį, prispaudžiame delniuku lapą ir siūlą ištraukiame; -taip darome su daug siūlų ir spalvų;
Gytė, skaičiuodama aveles, mokėsi matematikos ir spalvų.
Gytės spalvota paršelio knyslė iš popierinės lėkštės.
Šią karvutę Gytė pagamino iš skalbinių segtukų ir kartono.
Iš dviejų popierinių lėkščių Gytė pagamino paršelį.
Gytė iš vienkartinės lėkštės pagamino karvutę.
Gytė su mamyte Giedre darbuojasi nepailsdamos, tik aš vis užtrunku publikuodama jų žavinguosius darbelius. Prieš pora savaitėlių jų namuose buvo paskelbta tema "Naminiai gyvūnai". Tai vienas iš darbelių buvo bitutės gėlytėse.
Valentino dienos konkurso laimėtoja Reda dalinasi idėja kaip pasiūti mielą dovaną.
Atsiųstas dar vienas NUOSTABUS darbelis, kurio kažkodėl negavome konkurso metu, nors darbštuoliai siuntė ir pirmąjį laišką.
Nežinau, kaip jūs, bet aš vis atsidarau begalę internetinių tinklalapių, kurie, manau, yra naudingi. Dažniausiai galvoju, kad ką nors su ta informacija darysiu (bet būna kaip visada - nepadarau nieko). Guodžiu save bent tuo, kad atėjo (galų gale) tie laikai, kai prasmingai naudoju rastus praktinius-profesinius tinklalapius - siunčiu nuorodas į juos Vaikystės Sodo auklytėms.
Kazimieras (6m.) sugalvojo Vasario 16 išvakarėse pagaminti mašiną raketą, kuri važinėtų aplink Lietuvą ir saugotų ją nuo bet kokių agresorių.
Konkursui darbelį-širdelę atsiuntė Matas.
"Gedimino stulpus" konkursui atsiuntė Dovilė.
Vakar Pasakoje su "Pasaka" gaminome vilkus, nes skaitėme pasaką apie "Vilką ir 7 ožiukus" ir žiūrėjome filmuką apie vilkus "Alfa ir Omega".
Laba labai mielą varliuką iš veltinio atsiuntė Leonardas.
Airidas (4m ir 8mėn) konkursui atsiuntė įspūdingą Gedimino pilį.
Šį nuostabų medelį su trispalviais lapeliais konkursui atsiuntė Vilkyškių ( Pagėgių savivaldybės, Tauragės apskrities) vaikų užimtumo kambario popamokinės grupės vaikai su socialine pedagoge Deimante.
Gytė pasipuošė trispalviu žiedeliu.
Dar vienas nuostabus Gytės darbelis- Baltijos jūra iš vienkartinės kartoninės lėkštės.
Gytė 3-jų spalvų prieskoniais dekoravo širdelę.
Gytė su mama nepailsdamos darbuojasi toliau. Siunčia darbelius ir konkursui. Pirmasis darbelis- "Trispalvis žirgas iš pėdutės atspaudo".
Šį darbelį Konkursui pagamino Greta (4,5m) su mamyte Aiste.
Konkursui "Aš myliu Lietuvą" savo piešinį atsiuntė Aurimas (7,5m).
Labai įdomus Gytės ir mamos Giedrės darbelis padedantis pažinti ir skaičiukus, ir spalvas, ir geometrines formas.
Labai smagus būdas mokytis matematikos skaičiuojant boružėlių taškučius.
Dvimetė Gytė mokosi matematikos net pasitelkdama magiją :-)
Dvimetės Gytės mama pagamino "veidrodinius" skaičiukus atspaudams.
Dar vienas žavingas matematinis Gytės darbelis, supažindinantis su skaičiais, skaičių seka ir padedantis išmokti nustatyti kiekį.
Šios žuvytės, kurias pagamino Gytė su mama Giedre, supažindina su skaičių seka.
Stebuklingieji dvimetės Gytės skaičiai.
Neapsakomai nuostabus Gytės ir jos mamos Giedrės pagamintas skaičių ratas.
Gytė su mamyte gamina ir nuostabius matematinius darbelius. Šis padeda išmokti/pasikartoti skaičiukus, jų seką ir geometrines formas.
Gytė atsiuntė briedį, pagamintą iš vienkartinės lėkštės ir šakelių.
Labai įdomus Gytės darbelis- "važiuojančios mašinytės".
Gytė su mamyte Giedre iš kojinės pagamino kiškutį.
Gytės pagamintas šikšnosparnis- labai dailus ir visai nebaisus, o net mielutis.
Kalakutą su dailia spalvinga uodega iš delniukų atspaudų iškarpų taip pat pagamino darbščioji dvimetė Gytė.
Gytė pagamino nuostabaus grožio pelėdą su sparnais iš delniukų atspaudų.
Nuostabi Gytės pagaminta gyvatėlė-armonikėlė.
Šį spygliuotą ežiuką taip pat pagamino Gytė (2m 3mėn). Spygliukai- dantų krapštukai.
Iš kartoninės tūtelės nuo tualetinio popieriaus Gytė pagamino lapę.
Gytė pagamino nepaprastai žavingą briedį su ragais iš delniukų atspaudų.
Dvimetės Gytės ir jos mamos Giedrės darbelis, padedantis išmokti/pasikartoti spalvas.
Darbštuolė Gytė ir jos mama Giedrė darbuojasi nesustodamos. Sausio pabaigoje jų namuose buvo paskelbta darbelių tema "Miško žvėreliai". Pirmasis darbelis- "Voverė ir gilė".
Vasario 14 dieną Vaikystės Sode švęsime Širdelių dieną, o vasario 15 dieną - Lietuvos dieną. Žinia, vasario 16 - valstybinės šventės diena, todėl norėjosi, kad tos dvi dienos simbolizuotų kažką gražaus, būtų tikrai prasmingos. Taigi kalbėjome su mokytojomis apie tai, kad tomis dienomis darysime vieną didelę bendrą šventę, kurios minėjimas/kalbėjimas apie ją ir veikla truks dvi dienas. Taigi Širdelių diena ir Lietuvos diena jungiamos į vieną šventę, kurios pavadinimas - MYLIU LIETUVĄ.
"Pukuotukinių", Gytės ir jos mamos Giedrės, darbelių serija baigėsi darbeliu "Skėtis". Kaip tik vakar jų labai labai reikėjo, nes lijo lijo visą dieną.
Gytė dekoravo ne tik tigro paveiksliuką, bet ir Mikės Pukuotuko.
Gytė atsiuntė labai gražiai dekoruotą tigrą.
Dar vienas, šį kartą- "uodeguotas", mamytės Giedrės darbelis.
Šaunioji mamytė Giedrė, savo dvimetei dukrelei Gytei, pagamino dėlionę.
Darbštuolė Gytė (2 metai ir 3 mėn) su mama Giedre atsiuntė laaabai daug darbelių, tik aš vis neprisėdu jų publikuoti, o darbeliai labai labai smagūs.
Šį šuniuką atsiuntė septynmetis Leonardas.
Antrasis darbelis, kurį gaminome kino teatro "Pasaka" ir "Vaikystės sodo" dirbtuvėlėse- pelytė "Kiaušinis" :-) Pavadinimą jai (ir pelytei "Širdelei") sugalvojo Austėja su dirbtuvėlių dalyviais.
Kiekvieno mėnesio antrąjį šeštadienį mes skaitome ir darbuojamės kino teatre "Pasaka". Pastarojo susitikimo (sausio 8-tą dieną) metu skaitėme apie pelytes, darėme du darbelius ir žiūrėjome filmuką apie Peliuką Perį. Vienas iš darbelių- Pelytė "Širdelė".
Šias nuostabias snieguoles atsiuntė Mantvydas (2 metai ir 3 mėnesiai) ir jo mamytė Sigita.
Gabrielius su mamyte pagamino savo mėgstamą darbelį- varpelius iš kartoninio kiaušinių dėklo.
Nepailstantis septynmetis darbininkėlis Leonardas pagamino šį Kalėdų seneliuką.
Gytė pasigamino net Kalėdų gėlę- Puansetiją.
Gytė, kaip tikrų tikriausias šaltukas, papuošė langą ir eglę šerkšnu.
Dar vienas Gytės darbelis- eglutė su kruopomis.
Darbštuolė Gytė visą gruodį darbavosi iš petis ir net priešpaskutinę praėjusių metų dieną atsiuntė dar keletą darbelių. Vienas iš jų- šis snaigių namelis.
Darbštuolė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) prikepė sau ir kaimynams saldžių staigmenėlių.
Šią puokštę iš šakelių ir modelino konkursui atsiuntė mamytė Aušra su dukrytėmis.
Mama Aušra atsiuntė savo ir dukryčių darbelį- įspūdingą kartoninę eglę.
Mantvydas su mamyte atsiuntė Kalėdinius atvirukus.
Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) atsiuntė ir "taškuotus" darbelius- eglutę ir nykštuko kepurę.
Eglutę konkursui atsiuntė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) su mama Giedre.
Šį darbelį atsiuntė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) su mama Giedre.
Vilius (greitai 2 metai) ir Tadas (4 metai) atsiuntė žavingus, barzdotus Kalėdų senelius.
Šį gražų ir, tikiu, labai labai skanų, meduolinį namelį atsiuntė Angelo mama Egle. Mama lipdė namelį paslapčiomis, nes ruošė Angelinui siurprizą.
Baigėsi ir antroji darbelių reanimacijos savaitė. Labai džiaugiuosi, kad nepasidaviau, nes šią savaitę buvo atsiųsta daug daugiau darbelių - net 15! Tiesa, kadangi tik šiandien juos visus sėdau sukelti, tai maniau, kad į pabaigą reikės ir mane reanimuoti, ne tik darbelių skiltį :)
Giedrė su dvejų metukų dukrele Gyte atsiuntė šį darbelį:
Baigėsi pirmoji darbelių reanimacijos savaitė. Kai mes klausėm pirmosios pagalbos kursą, sakė, kad pradžioj atgaivinti lengva nėra, bet REIKIA NEPASIDUOTI! Taip ir aš :) Nors pirmąją savaitę buvo atsiųsti tik du darbeliai (Grigo ir Kipro bei Angelo) ir abu dalyviai laimėjo prizus, šią savaitę ir toliau skelbiu darbelių reanimaciją. Šįkart - vėl du prizai.
Šiandieną pas mus namuose tikrų tikriausia kepinių diena- Benediktas, Vincentas ir Miglė pluša virtuvėje. Jie kepa sausainukus, kuriuos "Sodiečiai" dovanos vaikučiams ligoninėje.
Kalėdos - metas, kai norisi daryti daug gerų darbų. Žinoma, galime leistis į diskusiją, kad juos daryti reikia norėti nuolat, tačiau šis įrašas - ne tokiai diskusijai. Šįkart norėčiau pakalbėti apskritai apie gerus darbus, kuriuos galime daryti sau ir vieni kitiems. Kadangi gaunu ir visokių idėjų naujienlaikraštį, ir Lietuvoje viena ausimi pas tėvus klausiau Maltos ordino organizuoto labdaros koncerto, ir Vaikystės Sode gaminame su bendruomene samariečių dėžutes, kurias jau gruodžio 15 vešime onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, nusprendžiau, kad pats laikas apie tai pakalbėti ir tinklaraštyje.
Reikia gelbėti dūstančią darbelių skiltį, todėl kviečiu ją REANIMUOTI. Skelbiu Kalėdinio darbelio konkursą. Siųskite kartu su vaiku arba vaiko darželyje darytus darbelius ir kiekvieną savaitę net du skaitytojai, atsiuntę darbelius, laimės prizą! Prizas - labai tinkantis šiuo metų laiku - OMEGA DEFEND minkštosios želatinos kapsulės, kuriose yra išgrynintų žuvies taukų! Jos yra skirtos suaugusiems, bet juk tėveliams labai svarbu rūpintis ir savimi, ar ne? Jas tinklaraščio darbelių konkursams padovanojo PharmaSwiss.
Šiandien buvo nukirptos mūsų kūdikėlio kasos! Gertrūdos plaukiukai jau beveik siekė nugarytės vidurį ir dar nė karto nebuvo kirpti (na, jei neskaičiuosime to karto, kai jos kasas padailino sesė!). Tačiau šiandien abu vos ne vienu metu garsiai pagalvojome, kad tie plaukiukai tokie pūkučiai, tokie dar kūdikiški, o pintis mažoji fėja nenori, todėl dažnai vaikšto it laumė...Žodžiu, pasiūlius apsikirpti, ji sau ramiai atsisėdo ant kėdutės ir - linksminant tėčiui ir sesei - buvo apkirpta!
...paskutinį kartą rašiau tinklaraštyje, negalėjau patikėti! Nes tos dienos lekia kaip išprotėjusios! Rimtai! Vakar nuvežiau Mortą į baletą ir niekur neradom jos batelių. Sukau sukau galvą, kol prisiminiau, kad ji juos praeitą savaitę paliko dailėje. Nieko sau! TIK praeitą savaitę! O man atrodė, kad nuo praeitos savaitės žemė APLINK SAULĘ apsisuko bent kelis kartus:)
Kai su Vaikystės Sodo auklytėm anądien kalbėjome apie karnavalą, sakiau, kad saldainiavimui pasidarytų krepšelius. Jos paprašė, kad rasčiau įvairių krepšelių pavyzdžių. Šiandien su tokiu saldaniavimo krepšeliu grįžo ir Gertrūda iš lopšelio (pas juos buvo Halloween'o karnavalas). Pagalvojau, kad tokį krepšelį - tik vis pakeičiant dekoracijas "į temą" - galima pasidaryti bet kokiai šventei. Kadangi - darant šiuos krepšelius - svarbiausia yra mintis, tai aprašysiu tik vieną - tą, kurį parsinešė Gertrūda.
Prisimenu, kažkada pas žiurkeles buvo klausimas, kiek turime knygų. Tas klausimas privertė apsižvalgyti Briuselio namuose, kur ir mergaičių kambaryje, ir berniukų kambaryje, ir gyvenamojoje erdvėje, ir svečių kambaryje (kurį dar vadiname biblioteka, nes ten - per visą sieną lentynos, kur mes sudėjome...savo knygas!)...kalnai KNYGŲ! O kur dar kalnai tėvų palėpėje, kuriuos išvežėme laukti, kol mes grįšime į Lietuvą!
Išvažiuodama į Belgiją, gavau dovanų: Knygų Klubas tinklaraščiui padovanojo krūvą knygų, apie kurias, sakiau, išsakysiu savo nuomonę tinklaraštyje. Pirmoji knyga, kurią noriu aprašyti, yra knyga vaikams. Ir kurios, kaip sakant, namuose net nebeturiu. Mat - vos mums grįžus - Morta buvo pakviesta į gimtadienį. Ir, kaip sakant, reikėjo greitai sugalvoti, kokią gerą dovaną draugei padovanoti. O, mano manymu, veik visada geriausia dovana yra knyga. Tai štai pravėriau aš tą savo maišelį ir...net žagtelėjau išvydusi knygą, kurią jau turime! Тai buvo Pasaulio atlasas su langais. Tiesa, mes ją turime prancūziškai! Kai gavome pernai dovanų čekį iš draugų, knygyne išrinkau būtent šią knygą, nes ji man pasirodė itin įdomi ir tinkanti vaikams!
Turiu dvi nuostabias naujienas, susijusias su "VASARA SU PASAKA" renginuku. MES GAVOME KNYGŲ DOVANŲ ir KINO TEATRAS "PASAKA" PASIŪLĖ RENGINUKUI SAVO PATALPAS JEI LYTŲ :D Tačiau apie viską iš pradžių...
Šiąnakt, pusę antros, pagalvojau apie Robert Burns eilėraštį "A Red, Red Rose". Ar žinote, kad Burns'as labai stengėsi išsaugoti tradicines škotiškas dainas ir, galima sakyti, garsioji "Auld Lang Syne" šiandien yra dainuojama jo dėka?
Pirmą kartą apsilankiau renginyje "Pasaka parke" JAV, Kalifornijoje. Organizavo miesto biblioteka. Susirinko šeimos su mažyliais, o bibliotekininkė skaitė knygeles. Vieni vaikai klausė, kiti malėsi aplink, tačiau vaizdelis buvo idiliškas. Taip šeimos buvo skatinamos lankytis viešosiose bibliotekose bei apskritai skaityti savo vaikams. Apie skaitymo vaikams naudą esu jau tiek rašiusi, kad šiandien daugiau net neberašysiu. Tačiau parašysiu apie renginį, kurį organizuoju Lietuvoje.
Užvakar perskaičiau šią Steinbeck'o knygą. Buvau skaičiusi jo "Grapes of Wrath" ir, prisimenu, labai patiko! Pats Steinbeck'as manė, kad "East of Eden" - geriausia jo knyga. Pagal šią knygą yra sukurtas ir filmas. Žinote, kas man patiko? Tai, kad neskaičiau apie šią knygą prieš ją skaitydama. Šiaip aš dažnai paskaitau, ką apskritai sako apie vieną ar kitą knygą, o šią paėmiau, nes...tiesiog pasiūlė Mortos klasioko mama, o aš prisiminiau, kad man patiko "Grapes of Wrath".
Šiandien visai atsitiktinai aptikau tinklalapį apie vaikų literatūrą. Ir - svarbiausia - geriausių visų laikų knygų vaikams šimtuką. Žinoma, reikia pabrėžti, kad tai - JAV sudarytas šimtukas, beje, nelabai supratau, kas jį sudarė. Dar paieškojusi, radau ir kitą šimtuką (čia už knygas balsavo skaitytojai)- labai panašų į pirmąjį, tačiau šiame šimtuke jau buvo ne tik paveikslėlių knygos!
Šiandien (na, sekmadienį, nors baigiu įrašą jau po vidurnakčio, pirmadienį) baigėsi trumpas ir aiškus konkursėlis, kurio pabaigoje, sakiau, paaiškės, kas laimės VAGOS leidyklos išleistą knygą: A.Faber ir E.Mazlish knyga “Kaip kalbėti su vaikais, kad jie klausytų ir kaip klausyti, kad vaikai kalbėtų”. Pagal šią knygą tinklaraštyje jau buvo projektas, apie kurį GALITE SKAITYTI ČIA.Taip pat noriu pasakyti, kad VAGOS leidykla parėmė tinklaraštį tėvystės serijos knygomis, todėl...na, dar ne šiandien, bet tuoj bus naujas projektas!
Ką gi, mielieji ir mielosios. Kadangi šis tinklaraštis -apie tėvystę, noriu suorganizuoti vieną trumpą, aiškų ir paprastą konkursą :)
22-ąją Advento dieną nuo ryto iki vakaro rūšiavome knygas, net į lauką neišlindome, nes kol visas iškilojome, pavartėme, dėliojome į krūveles, paplepėjome su Benediktu, saugojome nuo Vincento pomėgio "pavartyti knygas kojomis" (brrr, kiek nervų man tai kainuoja).
Ar žinote, kad rytoj- diena be pirkinių? Taigi - jei tik galima (o tikriausiai galime, ar ne?) - nieko nepirkime ir susimąstykime apie sąmoningą vartojimą.
Kai aš buvau maža, net visiškai laukinėse svajonėse nebūčiau įsivaizdavusi, kad knygelė gali būti štai tokia:
Iš tiesų jau kuris laikas yra diskutuojama apie princeses: ko moko pasakos apie jas, kokius signalus pasąmonei siunčia jų personažai ir t.t. ir pan. Nuomonių spektras didžiulis: nuo manančių, kad tokios pasakos vos ne žaloja mergaites iki aršiai ginančių pasakas ir sakančių, kad nėra čia ko tų pasakų užsipulti. Aš manau, kad daug didesnę įtaką už pasakas vaikų gyvenime turi tėvai. O pasakos - naudingas "įrankis" ugdant vaikus.
Ši knyga - irgi gimtadienio dovana, kurią man į Briuselį perdavė IMUL šeimyna. Knygą, kaip sakant, pati užsisakiau: sudariau sąrašą, kokių knygų norėčiau, o jie jau išrinko! Labai džiaugiuosi, kad išrinko būtent šią knygą, nes turėjau tokią viltį, kad dovanų gausiu būtent ją...labai norėjau! Ačiū, mielieji!
Jau, atrodo, senokai perskaičiau, bet vis neprisiruošiu parašyti. Šią knygą su gimimo diena padovanojo sesė. Ačiū, mieloji! Iš tiesų - kai perskaičiau, ką rašo apie tą knygą ( arba štai čia) - maniau, kad ją "prarysiu" laaabai greitai. Klydau.
Ši dėlionės detalė - iš Augusto pernykštės klasės (buvo antrokas). Man patiko pati mintis: ant kiekvienos delionės detalės vaikas nupiešia, kas jis toks: iš kokios šalies, kas jam patinka ir t.t. ir pan. ir užklijuojama vaiko nuotrauka.
Ketvirtadienį apie 15.00 paštininkas atnešė siuntinį. Tiesa, siuntinys - ne man. Būdama Lietuvoje sugalvojau, kad Elzei gimimo dienos proga norėčiau padovanoti šias knygas: a) jai patiko filmas; b) skaitė knygas lietuviškai (tačiau "kompe"), kurios irgi patiko ir dabar laukia filmo tęsinio ir c) mokosi anglų kalbos (ir jai puikiai sekasi!), todėl - sprendžiu pagal save - smagu perskaityti patikusias knygas originalo kalba. Be to, tai lengvas ir smagus skaitinys.
Skubu rašyti įrašą, kol dar ne viskas pasakyta komentaruose prie kito įrašo :D Taigi šią knygą "prarijau". Kaip ir Renatulis, kai kurias vietas skaičiau po keletą kartų. Apie kai kurias vietas pasakodama Gabrieliui (kaip mama veria visus gražius prisiminimus apie savo sūnų it karolius...) negalėjau sulaikyti ašarų. Ir skaičiau pusę nakties, kad baigčiau, nes labai rūpėjo, ar esu teisi dėl knygos pabaigos...
Iš tiesų pirmoji mano "maitinimo knyga" buvo Ishmael Beah "A Long Way Gone". Washington Post apiėe ją parašė: kiekvienas žmogus turėtų perskaityti šią knygą. Paprastai į tuos įrašus ant knygų žiūriu gan skeptiškai (visada galima rasti ką nors, kas pasakys ką nors teigiamo), bet šįkart net neabejoju: KIEKVIENAS turėtų ją perskaityti.
Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.
Šią savaitę Vilniuje bus organizuojama paskaita - susitikimas: Kaip susikalbėti ženklų kalba su dar nekalbančiais mažyliais? Visus norinčius dalyvauti, prašau, rašykite man ir Jums bus suteikta konkreti informacija KAS? KUR? KADA? Dalyvauti gali visa šeima :) Rašykite Ramunei : psichologe.ramuneETAgmail.com
Šįvakar baigėm knygelę, kurią Vilhelmas gavo per savo gimimo dieną dovanų nuo Kristupo ir šeimynos (skaitėme mėnesį, bet "iškrito" savaitė, kai aš buvau Lietuvoje - tada vaikai su tėte skaitė "Pepę Ilgakojinę", be to, penktadieniais ir šeštadieniais dabar vaikai klausosi pasakų įrašų (kadangi jie ilgi, o kitą dieną nereikia eiti į mokyklą/darželį)). Kiekvieną vakarą skaitydavome min 10 psl ir juos aptardavome.
Dabar, kaip sakant, tėvų pareiga vis palengvinama. Kai buvau Lietuvoje lapkričio mėnesį, ir Giedrė suorganizavo kursiokų susitikimą, Agnė padovanojo šią knygelę. Mūsų vaikinams. Maža ką, kaip sakant.
Pastarosiomis dienomis Lietuvos ikimokyklinio ugdymo pasaulyje vyko tikras sujudimas. Spauda mirgėjo tokiomis antraštėmis kaip Darželiuose - pasakos apie homoseksualius princus ir pan. Pati gavau du laiškus į savo elektroninio pašto dėžutę ir, atrodo, keturi žmonės atsiuntė nuorodą. Tai rodo, kad tema aktuali, išjudinanti. Man asmeniškai norėtųsi, kad daugiau dėmesio būtų skiriame tokiems dalykams, na, bet vis vien negaliu nepasisakyti. Beje, labai panašiomis temomis jau esu rašiusi: apie "rožinį marą" ir apskritai apie vaikus. Manau, kad jau ankstesni įrašai ir šis drauge geriau "apibrėš" mano poziciją, nei vienas kuris nors pats savaime.
Su Jūrate sutarėme, kad aprašysime perskaitomas knygas apie vaikų auklėjimą ir visas jose randamas "gudrybes". Šioji - pirmoji Jūratės knyga, atsidursianti blogo knygų lentynoje.
Šį įrašą taip pavadinau, nes toks buvo pagrindinis mano kelionės tikslas - pristatyti antrają savo knygą Knygų Mugėje. Atskridau keliomis dienomis anksčiau, nes turėjau dar keletą labai svarbių reikalų: susitvarkyti disertacijos ir buto reikalus. Atskridome į Vilnių vėlų antradienio vakarą. Atrodo, kad niekada nebuvome išvažiavę. Turiu pripažinti, mane visada tai nustebina. Žinoma, oro uostas didesnis, naujesnis, bet...toks pat tylus, tokie patys "linksmai" pasitinkantys veidai. Beje, atskridome irgi su nuotykiais. Visų pirma, Briuselyje pasakė, kad blogas Gertrūdos bilietas, t.y. reikia ne elektroninio, o popierinio. Jau mintyse galvojau pačius įvairiausius skrydžio scenarijus, kai galų gale paaiškėjo, kad galime skristi. Kopenhagoje reikėjo persiregistruoti (dėl Gertrūdos), tai ten prisijuokiau, nes prie "transfer desk" buvo užrašas, kad čia neverta šūkauti, keiktis ir pan. elgtis, nes...tiesiog būsite sutramdytas policininkų :D Kaip žinia, retas užrašas būna veltui, tai, matyt, ne visi patenkinti persėda iš vieno lėktuvo į kitą:) Mums tai viskas sekės kaip iš pypkės: ir į Kopenhagą, ir į Vilnių skrendant turėjome "ekstra" kėdę, tai - kai nereikėjo būti prisisegus - joje labai linksmai visus reklaminius žurnalus sklaidė Gertrūda. Be to, abi merginos ir po posmą numigo, tai buvo visai patenkintos. Tiesa, Mortai nelabai patiko, kad Kopenhagoje dar nebuvo babos, bet susitarėme!
Kartą teko bendrauti su moterimi, dirbančia vaikiškų knygelių iliustratore (ji pati buvo australė, ištekėjusi už lietuvių kilmės vyro, todėl - vien Likimui žinomais keliais - kartą teko mums susitikti). Ji pasakojo, koks tai ypatingas darbas: juk dažnai ir vaikai, ir tėveliai vaikams renkasi knygelę vien pažvelgę į iliustracijas.
Kadangis vis dar žiema, vis dar šalta, balta, tai ir darbelius norisi daryti „snieguotus“. Šio mėnesio „Mikės Pukuotuko“ žurnaliuke radome darbelį „Snieginis zuikutis“. Tėtis su Benediktu pasiraitojo rankoves, mama čiupo fotoaparatą ir ėmėmes darbo.
Šalta, balta, apšerkšniję,
Vieną gruodžio rytą išgirdau kaip kažkas bilsteli į mūsų pašto dėžutę. Tiesa, pašto dėžutės neturime - laiškai tiesiog nukrenta ant koridoriaus grindų pro skylutę duryse (prie durų). Paprastai neišgirstu, o tądien išgirdau. Nusileidusi radau siuntinuką. Laaabai apsidžiaugiau, išvyniojusi Indrės, Margirio ir Upytės dovaną - profesinę knygą:)))Šios knygos parduota virš 4 milijonų kopijų. Jos autorius - dr.Thomas Gordon (psichologas)- buvo nominuotas Nobelio Taikos premijai gauti, yra aštuonių knygų autorius ir gavęs daugybę apdovanojimų už savo veiklą ir pasiekimus.
Dar visai neseniai rašiau apie mūsų berniukus, kurie gali kiaurą dieną grumtis/galynėtis/vartytis/eiti imtynių (kaip pavadinsi taip nepagadinsi) it liūtukai. Tačiau kartais tą jų smagią veiklą (jiems) reikia pristabdyti. Stabdydavome pačiais įvairiausiais vaikų tramdymo metodais: ir pasodindami juos ant kėdžių (nusiraminti), ir nusiųsdami vartyti/skaityti knygučių, ir kalbėdamiesi apie tinkamą elgesį, ir atskaitydami "pamokslą"...žodžiu, liko diržas, žirniai ir kitos visai nešiuolaikinės priemonės...:)))
Vakar jaučiausi taip, kaip jaučiasi vaikas per Kalėdas, kai gauna labai lauktą dovaną - iki Briuselio atkeliavo mano antroji knyga!!!!!!
Knygos autorė - dr.Mary Pipher, kuri verčiasi gydytojos psichologės praktika ir yra universiteto dėstytoja. Knygos paantraštė - KAIP IŠGYVENTI PAAUGLYSTĘ. Iš tiesų, knyga - apie paauglius. Tiksliau, apie paaugles. Autorė nagrinėja priežastis, dėl kurių dabar daugiau nei bet kada mergaičių puola į depresiją, patiria valgymo sutrikimų, priklausomybių, bando nusižudyti ir pan.
Šįkart norėčiau atkreipti dėmesį į Ruth Peters knygą "Nebijokite drausminti vaikų" (Išleido Tyto Alba). Šią knygą net padovanojau kelioms draugėms, o dar daugiau ją skolinau. Kodėl? Nes knyga turi turinį. Na, ne tą, kuris paprastai parašomas knygos pradžioje arba pabaigoje. Bet tokį, kurį galima "pačiupinėti" ir dar gauti nemažai naudos. Labai patiko įvadas. Tiesiog jaučiau profesinį pasitenkinimą jį skaitydama. Frazė "vos tik ištariu, kad vaiko elgesys visai lengvai pataisomas, šis kaip mat viską apverčia aukštyn kojom, netikėtai pradėjęs dar kitaip elgtis" - tarsi iš mano lūpų! Lygiai taip pat jaučiuosi: jog vis turiu keisti taktiką, kad galėčiau padėti pati sau auginti vaikus bei padėti kitiems tėvams, o vaikai vis man primena, kad juos auklėti labai sudėtinga, o pralenkti jų beveik neįmanoma - jie vis užbėga už akių ir neleidžia atsipūsti!
J.Silberg "Kūdikio smegenų mankšta" (išleido UAB "Gamta")
Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė (edukologija), keturių vaikų mama. Beveik ketverius metus gyvenome Belgijoje ir tik 2011 sausį grįžome į LIetuvą. Taigi šiuo metu vyksta vėl gyvenimo Lietuvoje adaptacija, o tuo pačiu ir vadovauju savo įkurtam "Vaikystės Sodui" (du Vilniuje ir vienas atveriantis duris Kaune) bei "Vaikystės Institutui".