Blogas

Kategorijų filtras:
Rugpjūčio 23

Esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą!

Prieš keletą metų mūsų biuro Messenger pokalbių grupę pavadinau “Ignite”, nes vis sukosi mintis, kad esame kibirkštis, kuri užkuria švietimo sistemą.

Spalio 27

Mažytė Lietuvos sėkmės istorija.

Kai dar buvau paauglė, vieną vasarą visai netikėtai teko dirbti vertėja iš švedų kalbos - vertėjavau žmonėms, turintiems negalią. Taip, kaip man patiko švedų istorijos (nors ir tragiškos bei sudėtingos, jos buvo šviesios), taip gąsdino lietuvių istorijos. Viena moteris net pasakojo apie priverstinį abortą. Prisimenu, negalėjau net vertėjauti - pati raudojau...

Gruodžio 01

Dr. Austėjos priimamasis. Kaip suvaldyti vaiko pykčio priepuolius?

Sveikinu visus ir visas su prasidėjusia žiema! Ar jau išsirinkote, kokią knygą skaitysite su vaikais? Mažyliams yra įvairių paveikslėlių knygų, tikrai bus nesunku išsirinkti, bet vat vyresniems vaikams (6+) norėčiau pasiūlyti drauge skaityti (ta prasme, kad Jūs skaitote, paaiškinate, o vaikas(-ai) - klauso) Kalėdų istorija (Marko Leino) arba Kalėdų paslaptis (Jostein Gaarder). Išsivirkite skanios arbatos, susirangykite drauge ir skaitykite...pamatysite, sukursite tokį prisiminimų lobyną, kad nenorėsite jų paleisti...

Lapkričio 18

Dr.Austėjos priimamasis. Ar teisinga drausminti vaikus Kalėdų senelio personažu?

Ach, tas Kalėdų Senelis. Mums jis toks savas, ar ne? O, pasirodo, jo istorija ne tokia jau ir sena - nors ir labai greitai prigijusi ir tapusi sava. Žinia, ir Kalėdų eglutė yra ganėtinai nauja - devyniolikto amžiaus - tradicija ir, žinia, tikrai ne Lietuvoje užgimusi. Ką tuo noriu pasakyti? Ogi tai, kad daug tradicijų, kurios mums atrodo senos ir lietuviškos, nėra nei senos, nei lietuviškos. Tik labai prigijusios. Ką tai įrodo? Kad keičiasi laikai, keičiasi papročiai, mes ne visada džiaugiamės naujais papročiais, tačiau jie pamažu įsitvirtina ir - jau jiems įsitvirtinus - patys pamažu imame įsivaizduoti, kad tai yra sena tradicija, kuriai niekas niekada nesipriešino. Aš pati puikiai prisimenu etapą, kai Senis Šaltis tapo Kalėdų Seneliu - oi, kaip mums, vaikams, painu buvo. Šiandien mano vaikai net nesuprastų, kas tas Senis Šaltis.

Spalio 31

Dr. Austėjos priimamasis. Adaptacija ir pietų miegas ugdymo įstaigoje.

Pietų miegas darželyje - daug kam skaudi tema. Man ji buvo itin skaudi, nes tiek, kiek save prisimenu, nekenčiau pietų miego. Darželyje man akis rišdavo rankšluosčiu ir sakydavo, kad, jeigu nemiegosiu, išrengs nuogai ir pastatys ant palangės. Prisimenu, kad net bijodavau sukrutėti - apie ėjimą į tualetą (net jei labai norėdavau!) negalėjo būti nė kalbos... Net nežinau, kodėl niekada apie tai nepapasakojau tėvams - tik jau suaugusi. Prisimenu, mama tada labai išgyveno ir sakė: vaikeli, tai kodėl tu nieko nesakei?! Bet aš į šį klausimą atsakyti negalėjau - net nežinau, kodėl niekada nieko taip ir nesakiau vaikystėje. Mūsų vaikai (dauguma jų) - taip pat nemiegaliai. Be to, pamačiau Švedijoje, Danijoje, Belgijoje, JAV, UK bei parptautinėse mokyklose, kad tų vaikų niekas neverčia miegoti. Tad Vaikystės Sode nuo pirmos dienos vaikų neverčiame miegoti. Pasiilsėti ir paklausyti pasakos sugula visi. Tačiau - jeigu per tą laiką vaikas neužmiega - jis gali tyliai atsikelti ir eiti žaisti. Ir nesąmonė, kad vaikas siautėja ir prikelia visus kitus. Su vaikais galima susitarti. Tik reikia jų neinfantilizuoti. Apie tai, su kokiomis problemomis vis dar susiduriama ir kaip jas galima spręsti - šiandienos priimamasis.

Rugsėjo 09

Kodėl darželio pedagogams reikia mentorių?

Šiuo metu Graikijoje, Kretoje vyksta viena didžiausių Europoje mokslinių konferencijų, kur susirinkę visi, kuriems rūpi ikimokyklinis ugdymas. Asociacija, kuri organizuoja, vadinasi EECERA (European Early Childhood Education Research Association). Turiu pasakyti, kad vieta pasirinkta netinkama – tenka kovoti su savimi, nes viešbučio poilsiautojai, persimetę rankšluosčius per petį ir dėvintys maudymosi kostiumėlius, traukia prie jūros, o aš traukiu į priešingą pusę – langų neturinčias konferencijų sales iš kurių – tarsi kurmis iš urvo – išlendu jau leidžiantis saulei.

Liepos 31

Dr. Austėjos priimamasis. Kai vaikas sunkiai išgyvena išsiskyrimą.

Artėja ruduo - metas, kai nemažai vaikų pirmą kartą pravers ugdymo įstaigos duris, kai pirmą kartą išeis iš tėvų namų (arba pakeis įprastą ugdymo įstaigą). Aktuali tema - išsiskyrimas ir adaptacija. Ne veltui padaugėjo ir klausimų šia - jautria šiam metų laikui - tema.

Liepos 21

Dr. Austėjos priimamasis. Audringa reakcija į sesers/brolio gimimą.

Šis mėnuo - gimtadienių mėnuo. Tikrų tikriausiai. Kai pasipylė, tai pasipylė - vos spėjame iš vieno į kitą. Susidaro įspūdis, kad liepą gimsta daug vaikų. Prisimenu, mokykloje, savo klasėje, turėjome daugiausiai balandžio mėnesį gimusių vaikų, tačiau su Gertrūda atrodo, kad dauguma jos draugų yra gimę liepą. Todėl ir mamos, kuriai neseniai gimė mažylis, o vyresnėlis reaguoja itin audringai, klausimas yra labai savalaikis.

Liepos 17

Dr. Austėjos priimamasis. Kodėl mes vis dar gėdiname vaikus?

Gėdinimas Lietuvoje - vis dar populiari drausminimo priemonė. Vis dar kai kuriems tėvams (ir net pedagogams!) atrodo, kad gėdinimas bus "gera pamoka", ir vaikas liausis elgtis netinkamai. Kodėl gėdinimas dar labiau skatina vaiką elgtis netinkamai? Čia yra mano išsamus straipsnis apie gėdinimą, o šiandien - atsakymas į aktualų vienos mamos klausimą.

Liepos 07

Kaip ugdyti (auginti) antreprenerių kartą?

Šiandien - pasaulio lietuvių ekonomikos forume - itin daug kalbėjome apie švietimą. Sakysite, ką bendro turi švietimas ir ekonomika? Visų pirma, nuo švietimo priklauso valstybės ateitis, nes būtent švietimo sistemos rezultatas - suaugęs žmogus - daro didžiulę įtaką ir ekonomikos augimui.

Liepos 03

Dr. Austėjos priimamasis. Vaikas visą laiką sako "Ne!"

Neabejoju, kad dauguma šeimų išgyvena tarpsnį, kai vaikas, atrodo, visą laiką sako "ne!". Nenuostabu, kad kartais tėvai nebežino, ko griebtis. Tad ir šiandien - mamos klausimas ir keletas patarimų, ką būtų galima daryti ir į ką reikėtų atkreipti dėmesį.

Gegužės 29

Dr. Austėjos priimamasis. Ar galima vaiką girti žodžiu "šaunuolis"?

Šiandien mes jau žinome, kad vaikus girti reikia, tačiau ar žinome, kaip? Atrodo, viskas taip paprasta, tačiau, pasirodo, ne. Tinkamai girti vaiką yra nemažas iššūkis. Tad šiandien - būtent apie tai.

Gegužės 27

Dr. Austėjos priimamasis. Impulsyvus ir judrus pradinukas - problema?

Šiandien - atsakymas į liūdną mamos Ingridos laišką. Kodėl liūdnas? Todėl, kad mama (tėvai?) viską daro teisingai (ir psichologė tą patvirtino!), tačiau jiems svyra rankos: ne(be)pasitiki savimi, savo tėvyste. Mano manymu, vien tai, kad jie ieško išeičių ir pagalbos, jau rodo, kad nėra pagrindo nepasitikėti savo tėvyste/motinyste. Ir apskritai. Judrus, impulsyvus pradinukas, na, nėra lengva, bet ir ne pasaulio pabaiga. Bendruomenė turėtų daugiau galvoti apie tai, kaip padaryti, kad bendruomenėje būtų gera visiems, o ne ruoštis rinkti parašus, kad toks vaikas būtų išmestas. Aš puikiai suprantu, kad kiti tėvai nenori, jog kentėtų jų vaikai. Bet ar jie yra įsitikinę, kad rytoj neatsidurs kitoje stalo pusėje?! Ar ne geriau yra ieškoti sprendimų?! Pati esu ne kartą susidūrusi su tokia situacija, ir man kaskart būna siaubingai liūdna - vien šiemet man atsiuntė tinklaraščio skaitytojai du ir viena VS darbuotoja vieną tokios situacijos aprašymą, kai vaikas buvo išmestas, nes jis nebuvo patogus. Viena vertus, supranti ir vienus, ir kitus. Kita vertus, mūsų visuomenė yra dar emociškai nebrandi ir linkusi į emocinį smurtą. Tad manau, kad šis įrašas - itin aktualus Lietuvoje kasmet vykstančios SAVAITĖ BE PATYČIŲ akcijos fone.

Gegužės 19

Dr. Austėjos priimamasis. Kaip paruošti vaiką operacijai.

Šiandien - apie operacijas. Ar reikia vaikui pasakoti apie artėjančią operaciją? Ką reikia vaikui papasakoti, o ko - ne? Kodėl svarbu, kaip jaučiamės mes? Linkiu klausimą uždavusiai mamai bei jos vaikeliui sklandžios operacijos. Taip pat norėčiau pridurti, kad po operacijos šiek tiek atpalaiduokite savo taisykles. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mėgsta ledus, tai pavaiškinkite ledais (žinoma, jeigu galima) - ir nesvarbu, kad šiandien ketvirtadienis, o jūs ketvirtadieniais nevalgote ledų. Tiesiog reikia suprasti, kad ypatingos situacijos reikalauja ypatingų įžvalgų. Tad kalbėkite su savo vaikais, būkite nuoširdūs ir...nemeluokite!

Kovo 28

Dr. Austėjos priimamasis. Pietų miegas.

Šis klausimas aktualus visiems tėvams. Tik tiek, kad vieni daugiau išgyvena, o kiti - mažiau. Man pačiai šis klausimas buvo itin aktualus, nes mūsų vaikai, na, nebemiega to pietų miego dar tikrai maži. Iš keturių vaikų tik vienas yra toks, kuris mėgsta pamiegoti, bet ir tai, lyginant su kitų šeimų atžalomis, jis - visiškai nemiegalius. Tai ką tada sakyti apie kitus vaikus?! Būdama pirmakartė mama labai dėl to išgyvenau: gulėdavau su vaiku lovoje valandą, pradėdavau nervintis, subjurdavo nuotaika, o vaikui - nė motais tas miegas. Aplink visi - it susitarę - kartojo, kad vaikui būtinas pietų miegas. (Beje, ir aš labai anksti lioviausi jo miegojus!) Ačiūdiev, tikiu ir pasitikiu ir mokslu, o vadovaujuosi savo smegenimis: pasikalbėjau su kolegomis JAV, Skandinavijoje, pasidomėjau ir...lioviausi gadinusi nuotaiką ir vaikui, ir sau. Su kitais vaikais buvo paprasčiau: tiesiog stebėjau juos, žiūrėjau, kiek jie apskritai išmiega, ir gyvenome ilgai ir laimingai. Mamos klausimas atgaivino tuometinius jausmus, tad noriu atsakyti, kad daugiau tėvų išgirstų, jog tikriausiai tai yra daug mažesnė problema, nei atrodo. Neleiskite pietų miegui valdyti jūsų gyvenimo ir - netrukus įsitikinsite! - vaikas miega tiek, kiek reikia ir auga sveikas ir laimingas.

Kovo 14

Dr. Austėjos priimamasis. Nepageidaujamo paauglio elgesio pasekmės.

Šios savaitės klausimas yra visiškai šviežutėlis - pagalvojau, kad mamai bus geriau, jei nereikės ilgai laukti, nes atsakydama į klausimą patariu eiti ir pasikalbėti su vaiko pedagogu. Klausimas yra apie paauglį ir jo elgesį. Iš tiesų paaugliai yra nepaprastai žavingi: kartais dar tokie vaikai, o kartais su jais įdomiau ir didesnis iššūkis, nei su suaugusiais. Vienas įdomiausių dalykų su paaugliais yra tai, kad jie yra it svogūnai, kuriuos reikia išlukštenti. Jeigu ikimokyklinuko ar pradinuko elgesys dažnai yra nuspėjamas ir lengvai "iššifruojamas" (nes jie yra nuoširdūs), tai paauglys jau turi kaukę. Ir kartais ne vieną. Kartais tenka lupti tas kaukes vieną po kitos, kol supranti, kokia buvo vieno ar kito elgesio tikroji priežastis. Visada maniau, kad man įdomiausi bus ikimokyklinukai ir pradinukai, tačiau dabar, kai namuose turime du paauglius, pradedu suprasti, kokia įdomi ir žavinga yra paauglystė. Iš tiesų paauglystės - tokios, kokia dažnai yra ji piešiama - nelabai patiriu. Gal dėl to, kad esame įpratę daug kalbėti su vaikais?! Nežinau. Tą dar reikia atrasti/suprasti. Žinodama, kad visi pagrindai dedami iki paauglystės, dabar daugiau stebiu mūsų auklėjimo vaisius. Be jokios abejonės, visa tai - tik pradžia. Rezultatas - visas gyvenimas. Skaitydama šios mamos laišką, jaučiau tą nerimą, kurį jaučia ji (kai iš vienos pusės norisi paleisti vaiką, o iš kitos be galo be krašto norisi suprasti ir jam padėti), kai tu tarsi supranti, kad vaikas iš to, kuris žiūrėdavo į tave su begaline meile ir pasitikėjimu, staiga virsta tokiu,na, partneriu. Man atrodo, kad paauglystė yra metas, kai gyvenimą su tokio amžiaus vaikus galima lyginti su šokiu, kuriame tėvai yra lyg ir vedantys, bet vis dėlto abi pusės yra partneriai.

Kovo 10

Dr. Austėjos priimamasis. Kada vaiką išleisti į mokyklą?

Lietuvoje į mokyklą vaikai iškeliauja, jei jiems tais kalendoriniais metais sueina 7-eri metai. Vieniems gali būti sausį 7-eri, o kitiems - tik gruodžio mėnesį. Toks yra įstatymas.(Kita vertus, juk reikia kažkada brėžti brūkšnį, ar ne?) Išimtys daromos vaikams, kurie turi sveikatos problemų - jiems medikai gali nerekomenduoti dar leisti. Anksčiau į mokyklą eiti galima, jei tėvai pageidauja, ir vaikas yra brandus. Tą taip pat turėtų nustatyti specialistai. Jeigu pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai rekomenduoja leisti į mokyklą, tai mokykla priims ir jaunesnį vaiką. Kita problema, su kuria susiduria vis daugiau šeimų - Lietuvoje vaikai į mokyklą keliauja septynerių, tačiau, pavyzdžiui, Belgijoje - šešerių, o Jungtinėje Karalystėje ar JAV - penkerių. Ką daryti, jei šeima keliauja/gyvena tarp valstybių? Štai mes turime tokią situaciją, kad viena šeima iš Jungtinės Karalystės norėtų metus pasimokyti KMM, o po metų vėl grįžti į JK. Lietuvoje rugsėjo mėnesį vaikas būtų priešmokyklinukas, o JK - jau antrokas. Šios dienos įrašas - apie tai bei kaip priimti sprendimą, kuris būtų geriausias šeimai.

Kovo 03

Dr. Austėjos priimamasis. Kaip vaikui plauti galvą?

Ar noriai jūsų ikimokyklinukas plauna galvą? Mano visi keturi - kai buvo ikimokyklinukai - to nemėgo. Prisimenu, sudėtingiausia buvo su pirmagimiu (įtariu, kad daugumai šeimų yra sunkiausia su pirmagimiais) - vien dėl to, kad tėvystės patirtis yra dar trumpa, o perfekcionizmo - daug kaip niekada. Nenuostabu,kad gero savo mažyliams linkintiems tėvams pradeda atrodyti, kad viskas išbandyta, o vaikas kaip vengė galvos plovimo, taip vengia. Šios dienos įraše - kelios idėjos, kaip galima palengvinti šį procesą. Ir dar. Tai - praeina. Vieną dieną vaikas ne tik noriai išsiplaus galvą, bet net ir padarys tai pats!

Vasario 14

Dr. Austėjos priimamasis. Vaikas ir televizorius.

Šįkart - klausimas apie televizorių: kiek? kada? kaip? kokios naudos ir kokios grėsmės? Kadangi dabar gaunu nemažai klausimų į FB, tai noriu pasakyti, kad viską registruoju ir tikrai atsakysiu, bet prašau kantrybės, nes klausimų yra daug. Gražaus penktadienio vakaro! Mes, pavyzdžiui, turime penktadienio filmo tradiciją - žiūrime kartu ir aptariame. Net nekalbu apie tai, kad mums tai yra smagu ir jauku!

Sausio 31

Dr. Austėjos priimamasis. Vaiko auklėjimas be bausmių.

Sausio 24

Dr. Austėjos priimamasis. Netinkamas vaiko elgesys.

Sausio 17

Dr.Austėjos priimamasis. Kuriame istorijas vaikams ir su jais.

Sausio 23

Apie svajonių laboratoriją ir žongliravimą kamuoliukais.

Šį interviu savo sausio mėnesio numeryje spausdino MOTERS žurnalas. Man jis patiko, tad dalinuosi ir su tinklaraščio skaitytojais:)

Vasario 22

Mažoji rašytoja.

Mūsų mažoji pradėjo rašyti. Ypač savo vardą. Dabar - pats susidomėjimo pikas. Todėl vardas yra rašomas:

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Gertrūdos darbeliai.

Pernai buvo keisti metai Gertrūdai: iki sausio buvo visiškai lopšelyje Briuselyje (tame lopšelyje buvo vaikai nuo maždaug metų iki 2.5), grįžus pradėjo lankyti Miško Vaikystės Sodą, o kovą perkėlėme ją į Miesto Vaikystės Sodą. Žodžiu, pernai metais mūsų pupulė buvo vėtoma-mėtoma, todėl drąsiai galiu vadinti tuos metus adaptacijos metais. Kai pagalvoji, toks mažas vaikas turėjo pakeisti kalbą, namus ir dar tris darželius! Bet nieko, neatrodo, kad jai būtų labai sunku - yra ne tik linksma, bet ir bene mažiausiai dienų dėl ligų praleidęs vaikas.

Lapkričio 12

Mano kūdikėlio kasos ir lavinantys vakaro skaitiniai...

Šiandien buvo nukirptos mūsų kūdikėlio kasos! Gertrūdos plaukiukai jau beveik siekė nugarytės vidurį ir dar nė karto nebuvo kirpti (na, jei neskaičiuosime to karto, kai jos kasas padailino sesė!). Tačiau šiandien abu vos ne vienu metu garsiai pagalvojome, kad tie plaukiukai tokie pūkučiai, tokie dar kūdikiški, o pintis mažoji fėja nenori, todėl dažnai vaikšto it laumė...Žodžiu, pasiūlius apsikirpti, ji sau ramiai atsisėdo ant kėdutės ir - linksminant tėčiui ir sesei - buvo apkirpta!

Spalio 31

Jei vaikas naktį prabunda.

Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką.  Kurie teisūs?

Liepos 19

Gertrūdos "puodo" reikalai.

Man norisi šokti it dervišui, nes mūsų pupa, galima sakyti, jau gyvena be sauskelnių! Kodėl rašau "galima sakyti"? Todėl, kad nakčiai uždedame, nes miegame vos ne kasnakt vis kitur. Tikrai nesinori svetingų namų šeimininkams ryte pranešti apie šlapią lovą... O štai dieną Gertrūdėlė jau gyvena be sauskelnių. Todėl visų pirma dėkoju Lietuvos orui, kuris mus lepino nuo pat atvažiavimo.

Birželio 25

Gertrūdėlė baigia pirmuosius metus lopšelyje.

Šiandien buvo paskutinė Gertrūdos diena lopšelyje prieš atostogas. Į lopšiuką nunešiau foto aparatą ir paprašiau, kad auklytės padarytų keletą nuotraukų.

Birželio 23

"Naminiai" ledai

Jums reikės:

Kovo 23

Laviname 1-2 metų vaiką.

Jau rašiau apie 1-2 metų vaiką. Ir, žinoma, jau nemažai esu rašiusi apie tokio amžiaus vaiko lavinimą. Tačiau šiandien kaip tik pagalvojau, kad noriu užrašyti tai, ką darome su Gertrūda. Daug kas - kaip pamatysite - atrodo joks ne lavinimas, tačiau iš tiesų būtent taip vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu!

Spalio 03

GERTRŪDA VAIKŠTO!!!

Šiandien švenčiame Gertrūdos pradėjimo vaikščioti "savaitines" :D Praeitą sekmadienį lankėmės pas Viltarės šeimyną - uždarėme grilinimo sezoną. Ir štai jų kieme Gertrūda...nuėjo.

Rugsėjo 30

Aštrūs dantukai arba VAIKAS KANDŽIOJASI!

Prieš keletą dienų ėjome pasivaikščioti. Aš ir mergaitės. Mortulė norėjo duoti Gertrūdai ranką: paėmė už jos ir ėmė vesti. Mažoji - ne iš tų, kurie mėgsta būti vedžiojami, nori eiti pati (įsikimba į mano ranką TIK todėl, kad vienai vaikščioti nedrąsu. Iš reikalo, o ne iš noro, kaip sakant.) Ir štai Gertrūda bando ištraukti ranką. Morta stipriau laiko. Ir tada...mūsų kruopikė pasilenkė ir tik KRIMST!

Rugpjūčio 31

Mažos smagios Gertrūdos Elenos krikštynos.

Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.

Rugpjūčio 09

Knyga. "Karalienės palikimas".

Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.

Liepos 31

Metai...duše:)

Vakar duše pagalvojau, kad...maudynės duše yra vienas iš būdų (pa)stebėti, kaip auga vaikas. Kai Gertrūda gimė, pirmąjį mėnesį kėblinau į dušą ir maudžiausi iš lėto, kaip robotukas. Nežinau, kaip ten tos moterys pasakoja apie savo cezarius, kad jau po kelių dienų lakstė "it nieko nebuvę", bet aš, deja, tai grupei nepriklausau. Bent jau pirmos dvi savaitės man būna...FE. Pirmas mėnuo - vidutiniško smagumo. Atrodo, va rašau apie tai ir šiurpuliukas nugara bėgioja. Brrrr tos pirmos maudynės, ne kitaip. Po to buvo lengviau - įdėdavau pavalgusią ir snaudžiančią Gertrūdą į kambarinę kėdelę ir...galėdavau sau turkštis, kiek tik noriu. Po to tas etapas praėjo, nes mažoji a) nebemiegodavo naminėje kėdelėje, b) jei kartais užmigdavo, atsibusdavo, kai nusinešdavau į dušą ir pakeldavo triukšmą...tekdavo man - visai muiluotai - imtis ją pas save :D c) jau tiesiog verždavosi iš kėdelės ir pykdavo, todėl...tekdavo ją imtis pas save. Ką dariau? Ant vonios dėjau vystymo lentą, virš jos kabinau žaisliukus, ant jos guldžiau Gertrūdėlę, o pati atsitūpdavau šalia ir akrobatiškai prausdavausi tuo pačiu linksmindama ir prižiūrėdama Gertrūdėlę, kuri gulėdavo ant nugaros (nes vis keisdavau įdomybes), tačiau pabodus jau apsiversdavo ant pilvuko.

Gegužės 16

Lazaretas...Ligoninė.

Jau viename įraše buvau užsiminusi, kad mūsų namuose siautėjo virusiukas. Sakyč, neblogas, neblogas, nes tik vakar į pavakarę grįžom...iš ligoninės. Antradienį man jau buvo labai nejauku, kad vaikams tiiek ilgai laikosi tokia iš tiesų aukšta temperatūra (jau seniai buvo, kad net keliems sušoktų virš 40. Šįkart Vilhelmas buvo čempionas: nežinau, ar blogai pamatavom (kuo esu linkusi tikėti), bet termometro stulpelis rodė...net 41.4 laipsnį...Siaubas kažkoks. Žodžiu, gydėm mes tą virusą: ir arbatėles gėrėm, ir vaistukus, ir lovytėse gulėjo jaunimėlis (ko - turiu prisipažinti -  dažnai nedaro)...kaip buvo prikibęs, taip buvo... Taigi antradienį paskambinau Gabrieliui į darbą ir sakau: žinai, man atrodo, kad nieko nebus, reikia vežti Gertrūdą į ligoninės priimamąjį. Tiesa, apie trečią valandą paskambinau mūsų pediatrei, ji neatsiliepė, paprašiau perskambinti, pasakiau, kad tai svarbu...Neperskambino. Fu.

Balandžio 25

Ko dar negali valgyti Gertrūdėlė?

Kai Gertrūda gimė, užsiprenumeravau tokį info žurnaliūkštį, kurį man atsiunčia, atrodo, kas dvi savaites. Ten yra daug straipsnelių apie tokio amžiaus vaiko raidą. Dažnai randu visai naudingos informacijos, dažnai pasikartoju/prisimenu tai, ką jau žinojau. Šią savaitę informaciniame laiške buvo parašyta, ko negalima valgyti vaikui iki vienerių metų. Na, bent jau nepatariama. Taigi dalinuosi ta informacija:

Vasario 28

Gertrūdėlei - SEPTYNI!!!

Vaje, vaje...jau kopiam į aštuntą keturių savaičių kalną! Šis mėnuo pralėkė kažkaip laaaabai greitai. Aš - kaip visada - negaliu patikėti, kad Laikas bėga taip greitai. Štai ir šią akimirką Gertrūdėlė sėdi ant kelių ir įnirtingai žaidžia su šaukštu. Žaislai įdomu, bet suaugusiųjų "žaislai" - dar įdomiau!

Vasario 17

Ilga kelionė namo:)

Iš tiesų - nors iš Briuselio iki Lietuvos nėra taip toli - kelionė namo užtruko, atrodo, daug ilgiau, nei norėtum ar tikėtumeisi. Kadangi nebėra tiesioginių skrydžių, teko skristi per Kopenhagą (taip ir  nuskridome). Iš Lietuvos pajudėjome laaaabai anksti. Kadangi aš baigiau kalbėti su mama ir krautis daiktus jau po pirmos valandos, keltis teko...po keturių valandų miegelio. Protingai padariau, kad Mortos nenurengiau einant miegoti: jai reikėjo tik apauti batukus, uždėti kepurę ir užvilkti striukę. Gertrūdą aprengiau visą giliai įmigusią. Akimirką lyg bandė busti, tačiau gavo "tiutį" ir vėl "smigo".

Gruodžio 30

2008 Kūčios ir Kalėdos. Pirmą kartą su Gertrūda:)

Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!

Lapkričio 30

Kelionė į LIETUVĄ. Likom mudvi su Gertrūda.

Taigi pirmadienį jau atsibudome dviese (nors aš ir buvau prabudus atsisveikinti su Gabrium, tačiau - jam išvažiavus su tėte 5val ryto - vėl užmigau šalia Gertrūdos). Pavalgėme pusryčius ir...išvažiavome pas mano tėvus. Tiesa, mergaitės dar keletą kartų pasitikslino, ar tikrai dar užvažiuosiu pas jas, nors "persikraustau" pas savo tėvus:) Mano mama - nors visaip bandžiau pasakyti, kad išsiversčiau - pasiėmė atostogas. Žinoma, šiandien, žiūrėdama atgal, labai džiaugiuosi, kad ji jas pasiėmė - nereikėjo visur lakstyti su Gertrūda, tačiau - kai tik sužinojau - vos neužpykau, kad manęs...nepaklausė.

Lapkričio 29

Kelionė į LIETUVĄ. Apie viską.

Jau 10 dienų kaip nebuvau prisėdusi rašyti. Net sunku patikėti: pirma, kad taip greitai bėga laikas, antra, kad - nors vos ne kas vakarą pasižadėdavau prisėsti - tačiau taip ir niekada neprisėdau. Važiavome į Lietuvą trise: aš, Gabrielius ir Gertrūda Elena. (Nuotraukoje Gertrūda su prieš pat kelionę "priaugtu" kostiumėliu, kurį padovanojo baba Nylia, kai aplankė ją vos tik gimusią...Lietuvoje iš visų aplankytų žmonių Gertrūdą buvo matę tik baba Nylia, bočius ir teta Elena).

Lapkričio 12

Kultūriniai skirtumai. Vizitas pas pediatrę.

Taigi užvakar galų gale nukeliavom Gertrūdos trijų mėnesių proga pas pediatrę. Ir štai ten visai netikėtai išsirutuliojo pokalbis apie motinystės atostogas ir vaikų auginimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad pediatrė užklausė, ar Gertrūda jau išmiega visą naktį. Taip, sakau, VISĄ:))) Na, iš esmės tai aš visiškai nesiskundžiu. Štai ir šiąnakt Gertrūda pavalgė apie pirmą (tada dar nemiegojau) ir jau apie septintą (kai atsikėliau išleisti Augusto į mokyklą). Vakar valgė kažkada vidury nakties. Žodžiu, puikus tas mūsų vaikas. O štai pediatrė ir sako: O, ne! Juk ji nieko geriau nemiega, nei per praėjusio mėnesio apsilankymą! (Hmmm...šiaip aš nesitikiu, kad ji "geriau" miegos tol, kol ją maitinsiu.) Žodžiu, tiksliai pokalbio neatgaminsiu, bet papasakosiu esmę. Taigi ji paklausė, ar jau Gertrūda SAVO kambaryje...Sakau: tai kad ji pas mus lovoje....Ji: bet tai siaubinga! Na, aš taip ir išsižiojau. Manyk, žmogau, ką nori, bet taip imti ir išrėžti... Dar paklausė, ar Lietuvoje taip įprasta. Tai aš jai pasakiau, kad - iš mūsų rato - dauguma žmonių vaikus migdo lovytėje, bet tame pačiame kambaryje. Mes sutarėm, kad migdysim lovoje, nes aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti naktį:) Na, galiu, bet po to jaučiuosi it zombė ir labai ilgai užtrunka, kol užmiegu. O jeigu pusiau miegodama maitinu savo lovoje, tai ir užmigt nėra sunku, nes kaip ir nebūnu prabudus. Tada ji paklausė, o tai ką apie tai mano Gabrielius? Na, kaip čia pasakius... Vaikas mūsų abiejų, tai kažkaip darom, kad visiems geriau būtų. Toks atsakymas ją, mačiau, nustebino.

Lapkričio 10

Maži Stebuklai:)

Šią savaitę mūsų namuose įvyko keletas mažų mažų stebuklų.....

Spalio 08

Laumės sukeistas?

Pradedu suprasti, kodėl senovės lietuviai kartais manydavo, kad laumės vaikus sukeičia. Turi tokį gražų, mielą ir meilų kūdikėlį ir staiga jis...tampa tarsi nebe tuo. Nenuostabu, kad prietaringi ir "geriau nežinantys" žmonės manė, kad įvyko kažkas ne jų valioje. Dabar jau esame pažengę ir žinome, kad vaikelio niekas nesukeičia. Tiesiog...pasibaigia "demo versija":)

Rugsėjo 04

Apie mane

Austėja Landsbergienė, socialinių mokslų daktarė (edukologija), keturių vaikų mama. Beveik ketverius metus gyvenome Belgijoje ir tik 2011 sausį grįžome į LIetuvą. Taigi šiuo metu vyksta vėl gyvenimo Lietuvoje adaptacija, o tuo pačiu ir vadovauju savo įkurtam "Vaikystės Sodui" (du Vilniuje ir vienas atveriantis duris Kaune) bei "Vaikystės Institutui".

Rugsėjo 01

Mažylei - mėnuo

Rugpjūčio 13

Gertrūdos Elenos gimimas

Kažkodėl man vis "didieji susijungimai" įvyksta 13 dieną. Matyt, toks jau tas skaičius. Vis sukosi mintis parašyti nors vieno vaiko pirmųjų metų dienoraštį. Na, ne (vien) tai, ką jis darė, bet ką apie tai mano kiti ir pan. Pagalvojau, kad dabar - pats laikas, nes visgi ketvirtas vaikas :) Užteks galvoti, kad būtų smagu tai padaryti, reikia imti ir padaryti.