Blogas

Kategorijų filtras:
Spalio 30

"Vaikystės Sodo" svečias. Andrius Tapinas.

Dar 2014 metais sugalvojome šio tinklaraščio rubriką "Vaikystės Sodo" svečias. Pirmasis šios rubrikos svečias buvo tuomet Seimo narys Remigijus Šimašius. Vėliau - kaip dažnai būna - ši graži idėja (daugiausiai dėl techninių nesklandumų, nes filmuojame, montuojame ir visus kitus darbus darome patys mūsų "Vaikystės Sodo" biure) buvo pristabdyta, tačiau vis pakalbėdavome, kad ją būtinai reikia atnaujinti.

Vasario 24

Kokių priemonių gali imtis tėvai, norėdami, kad jų vaikas pritaptų?

Kai buvote maži, ar norėjote pritapti? Aš, prisimenu, vienu metu labai išgyvenau, nes iš manęs šaipėsi. Dar dabar prisimenu, kad viena priežasčių, kodėl tapau patyčių objektu, buvo mano migdolinės akys. Tos pačios, kurias, paveldėjus vaikams, be galo džiaugiausi, nes iš tiesų tai - ganėtinai išskirtinis dalykas Lietuvoje. Tik, aišku, mane vadino "čiukčia". Dar iš manęs šaipėsi, nes kai kada kalbant išsiplėsdavo mano šnervės. Mergaitės susižvalgydavo ir juokdavosi :( Niekada niekam nepritarsiu, kad mane tai sustiprino. Šiandien mąstau, kad, duokdie, jei taip atsitiks mano vaikams, tai greta bus suaugęs, kuris, pamatęs tokią emocinio smurto apraišką, tučtuojau imsis priemonių.

Vasario 22

Mažoji rašytoja.

Mūsų mažoji pradėjo rašyti. Ypač savo vardą. Dabar - pats susidomėjimo pikas. Todėl vardas yra rašomas:

Rugsėjo 08

2010/2011 mokslo metų Gertrūdos darbeliai.

Pernai buvo keisti metai Gertrūdai: iki sausio buvo visiškai lopšelyje Briuselyje (tame lopšelyje buvo vaikai nuo maždaug metų iki 2.5), grįžus pradėjo lankyti Miško Vaikystės Sodą, o kovą perkėlėme ją į Miesto Vaikystės Sodą. Žodžiu, pernai metais mūsų pupulė buvo vėtoma-mėtoma, todėl drąsiai galiu vadinti tuos metus adaptacijos metais. Kai pagalvoji, toks mažas vaikas turėjo pakeisti kalbą, namus ir dar tris darželius! Bet nieko, neatrodo, kad jai būtų labai sunku - yra ne tik linksma, bet ir bene mažiausiai dienų dėl ligų praleidęs vaikas.

Lapkričio 12

Mano kūdikėlio kasos ir lavinantys vakaro skaitiniai...

Šiandien buvo nukirptos mūsų kūdikėlio kasos! Gertrūdos plaukiukai jau beveik siekė nugarytės vidurį ir dar nė karto nebuvo kirpti (na, jei neskaičiuosime to karto, kai jos kasas padailino sesė!). Tačiau šiandien abu vos ne vienu metu garsiai pagalvojome, kad tie plaukiukai tokie pūkučiai, tokie dar kūdikiški, o pintis mažoji fėja nenori, todėl dažnai vaikšto it laumė...Žodžiu, pasiūlius apsikirpti, ji sau ramiai atsisėdo ant kėdutės ir - linksminant tėčiui ir sesei - buvo apkirpta!

Spalio 31

Jei vaikas naktį prabunda.

Prieš porą dienų konsultavau draugus, ką daryti, jei vaikas naktį prabunda. Tiesa, jų situacija ypatinga (vaikas ne tik atsibunda, bet ir bijo), tačiau beveik visi mažų vaikų tėvai susiduria su situacija, kai vaikas naktį prabunda! Yra dvi besipešančios stovyklos: 1) eiti pas vaiką ir 2) neiti pas vaiką.  Kurie teisūs?

Rugsėjo 15

Ką gali daryti suaugęs, jei yra patyčių liudininkas?

Ingos ir Jurgytuko paskatinta sėdau rašyti šio įrašo. Na, kad neliktų n metų tame be pabaigos sąraše, apie ką noriu parašyti į tinklaraštį. Lyrinis nukrypimas: parašyti noriu tiek daug apie ką ir gavau per vasarą tiek laiškų, kad vien nuo tos minties paskausta galvą. Iš tiesų atsiprašau visų, kuriems neatrašiau visą šią vasarą (o tokių buvo bent keletas į savaitę...), bet mano penktasis kūdikis buvo/yra reikliausias iš visų iki šiol turėtų :)

Liepos 19

Gertrūdos "puodo" reikalai.

Man norisi šokti it dervišui, nes mūsų pupa, galima sakyti, jau gyvena be sauskelnių! Kodėl rašau "galima sakyti"? Todėl, kad nakčiai uždedame, nes miegame vos ne kasnakt vis kitur. Tikrai nesinori svetingų namų šeimininkams ryte pranešti apie šlapią lovą... O štai dieną Gertrūdėlė jau gyvena be sauskelnių. Todėl visų pirma dėkoju Lietuvos orui, kuris mus lepino nuo pat atvažiavimo.

Birželio 25

Gertrūdėlė baigia pirmuosius metus lopšelyje.

Šiandien buvo paskutinė Gertrūdos diena lopšelyje prieš atostogas. Į lopšiuką nunešiau foto aparatą ir paprašiau, kad auklytės padarytų keletą nuotraukų.

Birželio 23

"Naminiai" ledai

Jums reikės:

Kovo 28

"Olweus" patyčių prevencijos programa: gali būti, kad "suveiks" ir Lietuvoje!

Kovo 23

Laviname 1-2 metų vaiką.

Jau rašiau apie 1-2 metų vaiką. Ir, žinoma, jau nemažai esu rašiusi apie tokio amžiaus vaiko lavinimą. Tačiau šiandien kaip tik pagalvojau, kad noriu užrašyti tai, ką darome su Gertrūda. Daug kas - kaip pamatysite - atrodo joks ne lavinimas, tačiau iš tiesų būtent taip vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu!

Kovo 22

"Blogeriai" (ir ne tik), vienykimės! Akcija - SAVAITĖ BE PATYČIŲ.

Na, tikriausiai daug kas jau esate girdėję apie "Vaikų linijos" inicijuotą akciją "Savaitė be patyčių". Šiandien - pirmoji šios savaitės diena. Menu, kaip kartą man atsiuntė atvirlaiškį iš Švedijos ir buvo užrašyta: šiandien - pirmoji tavo likusio gyvenimo diena. Vis apie tai galvoju, kai prisimenu šią akciją: kaip būtų puiku, kad ši diena būtų simbolinė visuomenės virsmo diena, kad patyčios iš tiesų nebebūtų norma, ir visi norėtų jas išgyvendinti iš savo ir savo mylimų žmonių aplinkos!

Vasario 20

Kaip įveikti patyčias mokyklose. Keletas patarimų.

Vakar - ieškodama daugiau info apie patyčias - radau gražų, aiškia kalba parašytą leidinį: "Mokykla gali įveikti patyčias. Rekomendacijos mokytojams", kurį sudarė/parašė Robertas Povilaitis ("Vaikų Linijos" vadovas) ir Jurgita Smiltė Jasiulionė. Parašiau Robertui, nes norėjau viską dalimis sudėti į tinklaraštį, tačiau jis nebuvo įsitikinęs dėl teisių. Taigi nusprendžiau dėti ištrauką, o visą leidinį galite perskaityti štai čia. O ištrauka, kurią nusprendžiau įdėti į tinklaraštį, yra būtent apie tai, ką galima daryti klasės ir vaiko lygmeniu. Manau, kad ši informacija - nepaprastai naudinga ir pedagogams, ir tėvams (kad žinotų, ko galima tikėtis ir reikalauti!).

Vasario 04

KAMPANIJA "BE PATYČIŲ". Noriu jungtis!

Spalio 03

GERTRŪDA VAIKŠTO!!!

Šiandien švenčiame Gertrūdos pradėjimo vaikščioti "savaitines" :D Praeitą sekmadienį lankėmės pas Viltarės šeimyną - uždarėme grilinimo sezoną. Ir štai jų kieme Gertrūda...nuėjo.

Rugsėjo 30

Aštrūs dantukai arba VAIKAS KANDŽIOJASI!

Prieš keletą dienų ėjome pasivaikščioti. Aš ir mergaitės. Mortulė norėjo duoti Gertrūdai ranką: paėmė už jos ir ėmė vesti. Mažoji - ne iš tų, kurie mėgsta būti vedžiojami, nori eiti pati (įsikimba į mano ranką TIK todėl, kad vienai vaikščioti nedrąsu. Iš reikalo, o ne iš noro, kaip sakant.) Ir štai Gertrūda bando ištraukti ranką. Morta stipriau laiko. Ir tada...mūsų kruopikė pasilenkė ir tik KRIMST!

Rugsėjo 10

Kovokime su patyčiomis! Dalinamės idėjomis.

Liūdnas (dar vienas) straipsnis apie patyčias privertė galvoti, kaip šią liūdną padėtį būtų galima pakeisti. Taip, yra programų. Taip, įmanoma. TIK...daug kas sako: nieko nepadarysi, nes toms programoms įgyvendinti reikia lėšų. Ir čia prisiminiau vieną neseniai skaitytą mintį: jeigu kompanijos vadovo klausia, ką galima padaryti, kad būtų geriau su TURIMOMIS LĖŠOMIS, o jis negali nieko pasiūlyti, yra ATLEIDŽIAMAS. Vadovas turi būti įžaidėjas, geras gero filmo režisierius ir pan., o ne pasimetęs žmogėnas, skėsčiojantis rankomis ir nerandantis sprendimo.

Rugpjūčio 31

Mažos smagios Gertrūdos Elenos krikštynos.

Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.

Rugpjūčio 11

Knyga. "19 minučių".

Skubu rašyti įrašą, kol dar ne viskas pasakyta komentaruose prie kito įrašo :D Taigi šią knygą "prarijau". Kaip ir Renatulis, kai kurias vietas skaičiau po keletą kartų. Apie kai kurias vietas pasakodama Gabrieliui (kaip mama veria visus gražius prisiminimus apie savo sūnų it karolius...) negalėjau sulaikyti ašarų. Ir skaičiau pusę nakties, kad baigčiau, nes labai rūpėjo, ar esu teisi dėl knygos pabaigos...

Rugpjūčio 09

Knyga. "Karalienės palikimas".

Labai, labai mėgstu skaityti istorinius romanus. Šįkart - Philippa Gregory "Karalienės palikimas". Gerai pasakė Gabrieliaus sesuo Elzė: "Lengvas, tačiau ne visai beprasmis skaitinys!" Šią vasarą ji dar pasakė vieną puikią frazę apie tam tikras knygas: "Tualeto skaitinys" :D Kokią knygą galima būtų taip apibūdinti? Na, tokią, kurią skaitai nuėjusi į tualetą (jeigu tualete nesinori skaityti žurnalų...) Geras pasakymas, pasilaikysiu jį ir sau:) Na, bet grįžkime prie šio istorinio romano.

Rugpjūčio 04

Aš neskriaudžiu kitų, prisijunk ir tu!

Viešint Lietuvoje Gintarė padovanojo keletą lipdukų su šiuo šūkiu. Grįžusi namo pagalvojau, kad noriu panaršyti internete ir sužinoti daugiau apie šią akciją.

Liepos 31

Metai...duše:)

Vakar duše pagalvojau, kad...maudynės duše yra vienas iš būdų (pa)stebėti, kaip auga vaikas. Kai Gertrūda gimė, pirmąjį mėnesį kėblinau į dušą ir maudžiausi iš lėto, kaip robotukas. Nežinau, kaip ten tos moterys pasakoja apie savo cezarius, kad jau po kelių dienų lakstė "it nieko nebuvę", bet aš, deja, tai grupei nepriklausau. Bent jau pirmos dvi savaitės man būna...FE. Pirmas mėnuo - vidutiniško smagumo. Atrodo, va rašau apie tai ir šiurpuliukas nugara bėgioja. Brrrr tos pirmos maudynės, ne kitaip. Po to buvo lengviau - įdėdavau pavalgusią ir snaudžiančią Gertrūdą į kambarinę kėdelę ir...galėdavau sau turkštis, kiek tik noriu. Po to tas etapas praėjo, nes mažoji a) nebemiegodavo naminėje kėdelėje, b) jei kartais užmigdavo, atsibusdavo, kai nusinešdavau į dušą ir pakeldavo triukšmą...tekdavo man - visai muiluotai - imtis ją pas save :D c) jau tiesiog verždavosi iš kėdelės ir pykdavo, todėl...tekdavo ją imtis pas save. Ką dariau? Ant vonios dėjau vystymo lentą, virš jos kabinau žaisliukus, ant jos guldžiau Gertrūdėlę, o pati atsitūpdavau šalia ir akrobatiškai prausdavausi tuo pačiu linksmindama ir prižiūrėdama Gertrūdėlę, kuri gulėdavo ant nugaros (nes vis keisdavau įdomybes), tačiau pabodus jau apsiversdavo ant pilvuko.

Gegužės 16

Lazaretas...Ligoninė.

Jau viename įraše buvau užsiminusi, kad mūsų namuose siautėjo virusiukas. Sakyč, neblogas, neblogas, nes tik vakar į pavakarę grįžom...iš ligoninės. Antradienį man jau buvo labai nejauku, kad vaikams tiiek ilgai laikosi tokia iš tiesų aukšta temperatūra (jau seniai buvo, kad net keliems sušoktų virš 40. Šįkart Vilhelmas buvo čempionas: nežinau, ar blogai pamatavom (kuo esu linkusi tikėti), bet termometro stulpelis rodė...net 41.4 laipsnį...Siaubas kažkoks. Žodžiu, gydėm mes tą virusą: ir arbatėles gėrėm, ir vaistukus, ir lovytėse gulėjo jaunimėlis (ko - turiu prisipažinti -  dažnai nedaro)...kaip buvo prikibęs, taip buvo... Taigi antradienį paskambinau Gabrieliui į darbą ir sakau: žinai, man atrodo, kad nieko nebus, reikia vežti Gertrūdą į ligoninės priimamąjį. Tiesa, apie trečią valandą paskambinau mūsų pediatrei, ji neatsiliepė, paprašiau perskambinti, pasakiau, kad tai svarbu...Neperskambino. Fu.

Balandžio 25

Ko dar negali valgyti Gertrūdėlė?

Kai Gertrūda gimė, užsiprenumeravau tokį info žurnaliūkštį, kurį man atsiunčia, atrodo, kas dvi savaites. Ten yra daug straipsnelių apie tokio amžiaus vaiko raidą. Dažnai randu visai naudingos informacijos, dažnai pasikartoju/prisimenu tai, ką jau žinojau. Šią savaitę informaciniame laiške buvo parašyta, ko negalima valgyti vaikui iki vienerių metų. Na, bent jau nepatariama. Taigi dalinuosi ta informacija:

Vasario 28

Gertrūdėlei - SEPTYNI!!!

Vaje, vaje...jau kopiam į aštuntą keturių savaičių kalną! Šis mėnuo pralėkė kažkaip laaaabai greitai. Aš - kaip visada - negaliu patikėti, kad Laikas bėga taip greitai. Štai ir šią akimirką Gertrūdėlė sėdi ant kelių ir įnirtingai žaidžia su šaukštu. Žaislai įdomu, bet suaugusiųjų "žaislai" - dar įdomiau!

Vasario 17

Ilga kelionė namo:)

Iš tiesų - nors iš Briuselio iki Lietuvos nėra taip toli - kelionė namo užtruko, atrodo, daug ilgiau, nei norėtum ar tikėtumeisi. Kadangi nebėra tiesioginių skrydžių, teko skristi per Kopenhagą (taip ir  nuskridome). Iš Lietuvos pajudėjome laaaabai anksti. Kadangi aš baigiau kalbėti su mama ir krautis daiktus jau po pirmos valandos, keltis teko...po keturių valandų miegelio. Protingai padariau, kad Mortos nenurengiau einant miegoti: jai reikėjo tik apauti batukus, uždėti kepurę ir užvilkti striukę. Gertrūdą aprengiau visą giliai įmigusią. Akimirką lyg bandė busti, tačiau gavo "tiutį" ir vėl "smigo".

Gruodžio 30

2008 Kūčios ir Kalėdos. Pirmą kartą su Gertrūda:)

Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!

Lapkričio 30

Kelionė į LIETUVĄ. Likom mudvi su Gertrūda.

Taigi pirmadienį jau atsibudome dviese (nors aš ir buvau prabudus atsisveikinti su Gabrium, tačiau - jam išvažiavus su tėte 5val ryto - vėl užmigau šalia Gertrūdos). Pavalgėme pusryčius ir...išvažiavome pas mano tėvus. Tiesa, mergaitės dar keletą kartų pasitikslino, ar tikrai dar užvažiuosiu pas jas, nors "persikraustau" pas savo tėvus:) Mano mama - nors visaip bandžiau pasakyti, kad išsiversčiau - pasiėmė atostogas. Žinoma, šiandien, žiūrėdama atgal, labai džiaugiuosi, kad ji jas pasiėmė - nereikėjo visur lakstyti su Gertrūda, tačiau - kai tik sužinojau - vos neužpykau, kad manęs...nepaklausė.

Lapkričio 29

Kelionė į LIETUVĄ. Apie viską.

Jau 10 dienų kaip nebuvau prisėdusi rašyti. Net sunku patikėti: pirma, kad taip greitai bėga laikas, antra, kad - nors vos ne kas vakarą pasižadėdavau prisėsti - tačiau taip ir niekada neprisėdau. Važiavome į Lietuvą trise: aš, Gabrielius ir Gertrūda Elena. (Nuotraukoje Gertrūda su prieš pat kelionę "priaugtu" kostiumėliu, kurį padovanojo baba Nylia, kai aplankė ją vos tik gimusią...Lietuvoje iš visų aplankytų žmonių Gertrūdą buvo matę tik baba Nylia, bočius ir teta Elena).

Lapkričio 12

Kultūriniai skirtumai. Vizitas pas pediatrę.

Taigi užvakar galų gale nukeliavom Gertrūdos trijų mėnesių proga pas pediatrę. Ir štai ten visai netikėtai išsirutuliojo pokalbis apie motinystės atostogas ir vaikų auginimą. Viskas prasidėjo nuo to, kad pediatrė užklausė, ar Gertrūda jau išmiega visą naktį. Taip, sakau, VISĄ:))) Na, iš esmės tai aš visiškai nesiskundžiu. Štai ir šiąnakt Gertrūda pavalgė apie pirmą (tada dar nemiegojau) ir jau apie septintą (kai atsikėliau išleisti Augusto į mokyklą). Vakar valgė kažkada vidury nakties. Žodžiu, puikus tas mūsų vaikas. O štai pediatrė ir sako: O, ne! Juk ji nieko geriau nemiega, nei per praėjusio mėnesio apsilankymą! (Hmmm...šiaip aš nesitikiu, kad ji "geriau" miegos tol, kol ją maitinsiu.) Žodžiu, tiksliai pokalbio neatgaminsiu, bet papasakosiu esmę. Taigi ji paklausė, ar jau Gertrūda SAVO kambaryje...Sakau: tai kad ji pas mus lovoje....Ji: bet tai siaubinga! Na, aš taip ir išsižiojau. Manyk, žmogau, ką nori, bet taip imti ir išrėžti... Dar paklausė, ar Lietuvoje taip įprasta. Tai aš jai pasakiau, kad - iš mūsų rato - dauguma žmonių vaikus migdo lovytėje, bet tame pačiame kambaryje. Mes sutarėm, kad migdysim lovoje, nes aš tiesiog fiziškai negaliu atsikelti naktį:) Na, galiu, bet po to jaučiuosi it zombė ir labai ilgai užtrunka, kol užmiegu. O jeigu pusiau miegodama maitinu savo lovoje, tai ir užmigt nėra sunku, nes kaip ir nebūnu prabudus. Tada ji paklausė, o tai ką apie tai mano Gabrielius? Na, kaip čia pasakius... Vaikas mūsų abiejų, tai kažkaip darom, kad visiems geriau būtų. Toks atsakymas ją, mačiau, nustebino.

Lapkričio 10

Maži Stebuklai:)

Šią savaitę mūsų namuose įvyko keletas mažų mažų stebuklų.....

Spalio 08

Laumės sukeistas?

Pradedu suprasti, kodėl senovės lietuviai kartais manydavo, kad laumės vaikus sukeičia. Turi tokį gražų, mielą ir meilų kūdikėlį ir staiga jis...tampa tarsi nebe tuo. Nenuostabu, kad prietaringi ir "geriau nežinantys" žmonės manė, kad įvyko kažkas ne jų valioje. Dabar jau esame pažengę ir žinome, kad vaikelio niekas nesukeičia. Tiesiog...pasibaigia "demo versija":)

Rugsėjo 18

Ką darytumėte, jei kitas tėvas primuštų jūsų vaiką?

Iš tiesų, ką darytumėte?????????????????????????? Perskaičiusi pirmą straipsnį pasibaisėjau, diskutavau apie jį su vyru, su seserimi...Šiandien, perskaičiusi antrą, tiesiog nebežinau, ką daryti. Kodėl? Ogi dėl komentarų, panašių į šį (kalbos netaisiau):

Rugsėjo 01

Mažylei - mėnuo

Rugpjūčio 13

Gertrūdos Elenos gimimas

Kažkodėl man vis "didieji susijungimai" įvyksta 13 dieną. Matyt, toks jau tas skaičius. Vis sukosi mintis parašyti nors vieno vaiko pirmųjų metų dienoraštį. Na, ne (vien) tai, ką jis darė, bet ką apie tai mano kiti ir pan. Pagalvojau, kad dabar - pats laikas, nes visgi ketvirtas vaikas :) Užteks galvoti, kad būtų smagu tai padaryti, reikia imti ir padaryti.

Liepos 07

„Volungė“ - Lietuvos mokyklų atspindys???

Kuo toliau, tuo įdomiau stebėti, kaip rutuliojasi reakcija į įvykį „Volungės" pradinėje mokykloje. Ir įdomiausia skaityti ne straipsnius, o jų komentarus. Teisybę pasakius, iškart - išgirdus apie įvykį - perbėgo mintis: kažkas čia meluoja! Juk negali vieni sakyti, kad vaikas buvo kito žiauriai sužalotas, o kiti - kad tas „kitas" tik (!) pasikarščiavo. Beje, netinkamai pasielgusio vaiko mama teigia, kad vaikas buvo skriaudžiamas. Kiek mūsų esame patyrę, ką reiškia būti skriaudžiamiems? Ar esate kada buvę patyčių objektu? Jeigu jūsų kas nors paprašytų į tai pažvelgti ne dabartinėmis - jau suaugusiojo - akimis, o akimis to skriaudžiamo vaiko, kuriuo kažkada buvote, įdomu, ką pasakytumėte? Jokiu būdu neginu agresijos proveržių ir nemanau, kad jie turi būti leistini ir pateisinami. Tačiau lygiai taip pat nemanau, kad patyčios užgrūdina vaiką, kad jis labiau pasiruošia gyvenimui.