Sausio 02
DARBELIS. Pūga stiklainyje
Baltas takas, baltas kiemas, baltos pusnys baltą žiemą… Brendam - sniego iki kelių, nesimato net mažų vaikelių! Šis darbelis primins žiemos pusnynus net tuomet, kai sniego nematyti.
Baltas takas, baltas kiemas, baltos pusnys baltą žiemą… Brendam - sniego iki kelių, nesimato net mažų vaikelių! Šis darbelis primins žiemos pusnynus net tuomet, kai sniego nematyti.
Jei norite savo namams suteikti daugiau šventinės nuotaikos, siūlome pasigaminti šią dekoraciją. Namus papuoškite dekoracija, kurią vaikai pavadino elniu, karve, briedžiuku. Nėra svarbus pavadinimas, svarbiau laikas praleistas su vaiku, gaminant dekoraciją, kurią galite ir padovanoti artimiems žmonėms.
Kalėdų eglutė – vienas pagrindinių Kalėdų šventės atributų. Paprastai Kalėdų eglutė yra papuoštas spygliuotis visažalis medis, kurį smagu papuošti su mažaisiais draugais, tad šįkart siūlome pasigaminti ir papuošti eglutę iš antrinių žaliavų!
Drauge minėdami Žibintų dieną, kviečiame pasigaminti žibintą, kuris sušildytų ne tik mūsų namus, bet ir mūsų širdis.
Kartu su vaikais kviečiame pasigaminti linksmuosius moliūgėlius, kuriais galėsite pasipuošti namus. Moliūgėliai atrodo nuotaikingai ir linksmai, tačiau smagiausia - pats gamybos procesas!
Švęskite Velykas kūrybiškai ir kartu su vaikais pasigaminkite Velykų stalo papuošimus!
Kol dar visi gyvena šventinėmis nuotaikomis, kviečiame pasigaminti žiemines dekoracijas!
Artėjant šventėms galite imtis smagių darbų ir kartu su vaikais puošti namus. Pasidarykite šį Kalėdinį žibintą, kuris švies ir šildys belaukiant švenčių!
Vasarai jau beveik įpusėjus, norime kuo ilgiau laiko praleisti gryname ore ir žaisti. Todėl siūlome pasidaryti kėglius ir aktyviai praleisti laiką su visa šeima lauke!
Prasidėjus šiltajam metų sezonui, norisi džiaugtis vasariška gamta. Norėdami palengvinti proceso stebėjimą, siūlome pasigaminti šiltnamį namuose!
Minint Vasario 16 –osios dieną, siūlome kartu su vaikais pasigaminti karolius, papuoštus LR vėliavos spalvomis.
Gražuolė eglutė Šypsojos linksmai, Kalėdų šalelėj Papuošta dailiai! Ir žėri, ir spindi, Didžiuojas jinai, Dailiais ir gražiais, Raudonais žaislais.
Kai tamsi naktis ateinaIr miegoti niekas neina,Imame žibintąŠviečiantį ir šiltą.Toks žibintas – išeitis.Tai tikra nakties akis.Jis mums rodo kelią,Kur šilta trobelė.
Ar jau esate girdėję apie Malalą - mergaitę, kuri rizikuoja savo gyvybe (į ją buvo pasikėsinta) kalbėdama apie mergaičių edukaciją? Ji yra jauniausias žmogus EVER, nominuotas Nobelio taikos premijai gauti (negavo, bet jai dar viskas prieš akis!).
Šiemet su vaikais turime vieną Kalėdinį ritualą, kuris yra mielas iki Mėnulio ir atgal - su vaikais kiekvieną vakarą sėdam skaityti knygos. Skaitome Marko Leino knygą "Kalėdų istorija". Nusipirkome ją dėl kelių priežasčių: a) ją redagavo vaikų baba, tai jau seniai žinojome, kad bus išleista smagi Kalėdinė knyga; b) knygoje - 24 langeliai (skyriai) - lygiai tiek, kiek trunka Kalėdų laukimas. Gertrūdai ši knyga dar per sudėtinga, todėl ji pusiau dalyvauja, tačiau kiti trys klauso sulaikę kvėpavimą.
Šiandien šventėm patį nuostabiausią antrąjį Vaikystės Sodo gimtadienį. Išvažiavome iš Vilniaus anksti, dar švietė saulė, tačiau pakeliui užklupo vos ne audra. Kad jūs žinotumėte, kaip tai kirto per nuotaiką: ir blusų turgus, ir sodelio kūrybingųjų kiemų vertinimai buvo sugadinti to nelaimėliško lietaus...nejau ir gimtadienio bei išleistuvių šventė?!?!?! Ir vis dėlto gamta buvo maloninga: svečiams pradėjus rinktis, išsigiedrijo, ir visą laiką oras buvo nuostabus. Net ne geras, o nuostabus, nes buvo nei per šalta, nei per karšta - tiesiog idealu. Kartais (na, gerai, ne kartais) noriu gyventi Kalifornijoje - nereikia sukti galvos, koks gi bus oras.
Žiūriu į savo ketveriukę ir galvoju: kokie nepaprasti žmonės! Vakar vaikai norėjo pirmą kartą išbandyti savarankišką grįžimą iš mokyklos - mat gyvename netoli, įmanoma grįžti ir visuomeniniu transportu. Kadangi siaubingai lijo, nusprendžiau pati juos paimti. Prisiskambinti negalėjau, tad tiesiog važiavau ir tikėjausi, kad neprasilenksime. Nuvažiavau, lakstau po mokyklą, o jie, pasirodo, jau išėję. Šokau į mašiną ir važiuoju tuo keliu, kuriuo jie turėtų eiti. Ir štai matau: trijulė bėga į mikriuką (kuriuo važiuotų namo): Augustas su lengvais marškinėliais, visas kiaurai peršlapęs jau laukia prie mikriuko, o Vilhelmas bėga šalia Mortos (kad ji neliktų viena ir neišsigąstų) atsilikęs, o Morta virš galvos nešasi Augusto striukę. Vat dabar rašau ir vėl klaviatūrą vos matau pro miglą akyse. Tokiomis akimirkomis supranti, kad viskas yra gerai. Ir kad ne tik turi nuostabius vaikus, bet ir esi pusė velnio tėvas (mama).
Vakar Vaikystės Soduose iškėlėme trispalvę (šiandien jau tik švenčiame): tikrai stengėmės, kad ir kotai, ir visos vėliavos atkeliautų iki vakar. O tada...tada atvėrėme vartus, išėjome į kiemą, užtraukėme tautinę giesmę ir iškėlėme vėliavą. Nuo vakar Sodeliuose kasdien plėvesuos ir Lietuvos, ir Vaikystės Sodo vėliavos. Gražiausia, kad giesmę giedojo visi. Net tie, kurie dar visai mažai kalba. Tikiu, kad auga nauja karta. Karta, kuri ne lauks, kol kas nors sukurs Lietuvą, bet patys ją kurs.
Kiek kartų per dieną ištariate šią frazę? Aš stengiuosi sakyti kuo dažniau. Dažniau. Ir dar dažniau. Gal kartais tai atrodo cheezy tiems, kuriems tai sakau, bet iš tiesų - ypač atsisveikindama - visada pagalvoju, kad - jeigu nebesusitikčiau - norėčiau, kad tai būtų paskutinė frazė, kurią mano mylimas žmogus prisimintų iš mano lūpų. Netikiu, kad ši frazė gali būti nuvalkiota. Netikiu, kad gali kam nors pabosti ją girdėti. Ypač, jei ji tariama iš širdies. Nes, po galais, tai yra labai graži frazė. Ir kiekvienas mūsų yra vertas ją girdėti dažnai. Dažniau. Ir dar dažniau.
Kadangi per Vaikystės Sodo žiemos šventę susidraugavome su Švenčių miestu, tai apsidžiaugiau, kai jie pasisiūlė būti tinklaraščio svečiais ir parašyti apie saugius ir nesaugius fejerverkus. Pavyzdžiui, aš - kol neperskaičiau Rasuolės atsiųsto teksto - net neįsivaizdavau, kokie fejerverkai yra saugiausi. Tikriausiai būčiau stovėjusi parduotuvėje ir nežinočiau, ką pirkti ir tikriausiai nusipirkčiau tai, ką man tą akimirką sugebėtų parduoti pardavėja(s). Bet juk visai smagu būtų eiti į parduotuvę turint bent jau žalią supratimą, ko norėtum, ar ne?! Taigi dėkoju Rasuolei, kuri parašė šį įrašą, o visiems skaitytojams linkiu gražios (ir saugios!) Naujųjų Metų šventės:
Iki Kalėdų - vos kelios dienos. Šeštadienį net ėmė snigti - tarsi kažkas norėtų pasakyti, kad Kalėdos tikrai artėja. Kaip tik šeštadienį pagalvojau, kodėl mes organizuojame vakarėlius prieš Kalėdas? Kodėl ne prieš Jonines? Velykas? Užgavėnes? Ne, visi užsisuka į begalinį eglučių-žiburėlių-vakarėlių ratą būtent prieš Kalėdas. Įdomu. Food for thought, taip sakant.
Tikiuosi, kad visi, kurie svajojo, pasigamino savo svajonių Advento kalendorių. O aš - visai netikėtai - sužinojau, kur dar galima semtis idėjų: kai gaminome samariečių dėžutes Kaune, šiame nuostabiame projekte dalyvavo vieno Sodelį lankančio vaikučio mama. Kai ji atvyko ir iš vos ne lagamino dydžio rankinės ėmė traukti priemones, mes amo netekome: tiek spaudukų vienoje vietoje Lietuvoje dar nebuvau mačius! Pasirodo, mama skrebina. Vat taip va. Gyveni ir net nežinai, kokie talentingi ir nerealūs žmonės tave supa!
Labiausiai mane JAV nustebino tai, kad - vos praėjus Halloween'ui - jau viskas buvo paruošta Kalėdoms. Lapkričio pradžioje. Jeigu atvirai - nepatinka. Nusibosta laukti Kalėdų. Ėmiau ir pasidžiaugiau, kad Lietuvoje viso to nėra. Deja, džiaugtis teko labai trumpai: vos nusileidome Lietuvoje, Vilniuje jau buvo gausu Kalėdinių dekoracijų. Mama mia!
Šiandien - puiki diena ikimokyklinukų pilietiškumui ugdyti. Na, kuris mažylis niekada nesvajojo apie tapimą karaliumi/karaliene/princu/princese?! O dar laisvadienis! Kaip pradėti? Ogi papasakokite, kad vieną kartą Lietuvoje gyveno karalius Mindaugas ir karalienė Morta. Ką ant galvos dėvi karaliai? Karūnas!
Nuo grįžimo į Lietuvą labai mažai rašau apie mūsų šeimyną. Anądien galvojau, kodėl, nes mano tėvai pasakė, kad daugiau apie mus žinodavo, kai mes gyvenom Belgijoje, o štai grįžau į Lietuvą ir prasmegau it skradžiai žemę...Vaikystės Sode :D Tačiau dabar Vaikystės Sodas - tarsi kūdikis, aplink kurį ir sukasi mūsų šeimos gyvenimas. Ir daug viso to yra tiesiog kasdienybė - juk nerašysi apie tai, kad didelė dienos dalis yra tiesiog apsipratimas gyventi su nauju kūdikiu. Tačiau yra tokių dienų, kurios nurauna stogą. Kai pasijunti išdidžiu išdidžiausiu to kūdikio tėvu (motina) ir norisi visam pasauliui šaukti apie tai, koks esi laimingas ir išdidus! Tokia diena buvo šiandien, nes vyko pirmoji jungtinė Miesto (Žvėryno) ir Miško (Antakalnio) Sodelių šventė.
Žinote, kur dabar sėdžiu? Ogi oro uoste! Čia veikia bevielis internetas:) Žinote, kur važiuoju? Ogi - kaip senovės lietuviai sakė - į Žuvėdų kraštą, į savo numylėtąją Švediją. Kadangi vasarą Miško (Antakalnio) Vaikystės Sode vasarą keletą savaičių veiks lauko darželis, važiuoju semtis į vieną seniausių Švedijoje (ir pasaulyje) lauko darželių. Jau ten lankiausi, tačiau norisi pamatyti, kaip viskas veikia, dar kartą:)
Įdomu, kiek amžių jau vyksta diskusija, kiek mums reikia žinių? Aš, pavyzdžiui, tikiu, kad žinios yra reikalingos. Kuo daugiau mokomės, tuo daugiau susidaro neuronų jungčių, o kuo daugiau neuronų jungčių, tuo lengviau siejame informaciją, tuo lengviau įsisaviname naują. Juk tikriausiai kiekvienas girdėjote, kad sunkiausia mokytis pirmas penkias kalbas :) Ir štai negalėjau patikėti, kai perskaičiau, kokie reikalavimai buvo aštuntokams 1895 metais Kanzaso valstijoje. Įdomu, kiek mūsų atsakytumėme į šiuos klausimus?
Artėjant Šv.Valentino dienai į savo pašto dėžutę gaunu įvairiausių darbelių su širdelėmis idėjų. Kai kurie - kaip tas, kuriuo iliustravau šį įrašą - man nepaprastai patinka.
Gytės pagamintas šikšnosparnis- labai dailus ir visai nebaisus, o net mielutis.
Vasario 14 dieną Vaikystės Sode švęsime Širdelių dieną, o vasario 15 dieną - Lietuvos dieną. Žinia, vasario 16 - valstybinės šventės diena, todėl norėjosi, kad tos dvi dienos simbolizuotų kažką gražaus, būtų tikrai prasmingos. Taigi kalbėjome su mokytojomis apie tai, kad tomis dienomis darysime vieną didelę bendrą šventę, kurios minėjimas/kalbėjimas apie ją ir veikla truks dvi dienas. Taigi Širdelių diena ir Lietuvos diena jungiamos į vieną šventę, kurios pavadinimas - MYLIU LIETUVĄ.
Šias nuostabias snieguoles atsiuntė Mantvydas (2 metai ir 3 mėnesiai) ir jo mamytė Sigita.
Gabrielius su mamyte pagamino savo mėgstamą darbelį- varpelius iš kartoninio kiaušinių dėklo.
O Leonardo sesutės Goda ir Gabija pagamino eglutę iš tualetinio popieriaus ritinėlių.
Nepailstantis septynmetis darbininkėlis Leonardas pagamino šį Kalėdų seneliuką.
Gytė pasigamino net Kalėdų gėlę- Puansetiją.
Gytė, kaip tikrų tikriausias šaltukas, papuošė langą ir eglę šerkšnu.
Dar vienas Gytės darbelis- eglutė su kruopomis.
Darbštuolė Gytė visą gruodį darbavosi iš petis ir net priešpaskutinę praėjusių metų dieną atsiuntė dar keletą darbelių. Vienas iš jų- šis snaigių namelis.
Darbštuolė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) prikepė sau ir kaimynams saldžių staigmenėlių.
Šią puokštę iš šakelių ir modelino konkursui atsiuntė mamytė Aušra su dukrytėmis.
Mama Aušra atsiuntė savo ir dukryčių darbelį- įspūdingą kartoninę eglę.
Mantvydas su mamyte atsiuntė Kalėdinius atvirukus.
Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) atsiuntė ir "taškuotus" darbelius- eglutę ir nykštuko kepurę.
Eglutę konkursui atsiuntė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) su mama Giedre.
Šį darbelį atsiuntė Gytė (2 metai ir 3 mėnesiai) su mama Giedre.
Vilius (greitai 2 metai) ir Tadas (4 metai) atsiuntė žavingus, barzdotus Kalėdų senelius.
Šį gražų ir, tikiu, labai labai skanų, meduolinį namelį atsiuntė Angelo mama Egle. Mama lipdė namelį paslapčiomis, nes ruošė Angelinui siurprizą.
Baigėsi ir antroji darbelių reanimacijos savaitė. Labai džiaugiuosi, kad nepasidaviau, nes šią savaitę buvo atsiųsta daug daugiau darbelių - net 15! Tiesa, kadangi tik šiandien juos visus sėdau sukelti, tai maniau, kad į pabaigą reikės ir mane reanimuoti, ne tik darbelių skiltį :)
Giedrė su dvejų metukų dukrele Gyte atsiuntė šį darbelį:
Baigėsi pirmoji darbelių reanimacijos savaitė. Kai mes klausėm pirmosios pagalbos kursą, sakė, kad pradžioj atgaivinti lengva nėra, bet REIKIA NEPASIDUOTI! Taip ir aš :) Nors pirmąją savaitę buvo atsiųsti tik du darbeliai (Grigo ir Kipro bei Angelo) ir abu dalyviai laimėjo prizus, šią savaitę ir toliau skelbiu darbelių reanimaciją. Šįkart - vėl du prizai.
Šiandieną pas mus namuose tikrų tikriausia kepinių diena- Benediktas, Vincentas ir Miglė pluša virtuvėje. Jie kepa sausainukus, kuriuos "Sodiečiai" dovanos vaikučiams ligoninėje.
Kalėdos - metas, kai norisi daryti daug gerų darbų. Žinoma, galime leistis į diskusiją, kad juos daryti reikia norėti nuolat, tačiau šis įrašas - ne tokiai diskusijai. Šįkart norėčiau pakalbėti apskritai apie gerus darbus, kuriuos galime daryti sau ir vieni kitiems. Kadangi gaunu ir visokių idėjų naujienlaikraštį, ir Lietuvoje viena ausimi pas tėvus klausiau Maltos ordino organizuoto labdaros koncerto, ir Vaikystės Sode gaminame su bendruomene samariečių dėžutes, kurias jau gruodžio 15 vešime onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams, nusprendžiau, kad pats laikas apie tai pakalbėti ir tinklaraštyje.
Reikia gelbėti dūstančią darbelių skiltį, todėl kviečiu ją REANIMUOTI. Skelbiu Kalėdinio darbelio konkursą. Siųskite kartu su vaiku arba vaiko darželyje darytus darbelius ir kiekvieną savaitę net du skaitytojai, atsiuntę darbelius, laimės prizą! Prizas - labai tinkantis šiuo metų laiku - OMEGA DEFEND minkštosios želatinos kapsulės, kuriose yra išgrynintų žuvies taukų! Jos yra skirtos suaugusiems, bet juk tėveliams labai svarbu rūpintis ir savimi, ar ne? Jas tinklaraščio darbelių konkursams padovanojo PharmaSwiss.
Vakar vakare prisėdau žiūrėti filmo "Kūdikiai", kurį kaip tik pradėjo rodyti kino teatras "Pasaka". Teisybę pasakius, jau antra savaitė vis ruošiausi prisėsti, bet mums šis metas yra be galo be krašto sudėtingas, todėl atsisėsti ir ramiai pažiūrėti tiesiog...negalėjau susikaupti! Nežinau, kaip jūs, bet man filmui turi būti nuotaika. Na, nežiūriu aš akies krašteliu: arba žiūriu, arba ne. Bet šis, trukęs šiek tiek daugiau, nei valandą, filmukas, įtraukė. Kai atsisėdau žiūrėti, mintys dar lakstė kaip patrakusios, tačiau kiekviena minutė vis labiau įtraukdavo...
Tereikia atsakyti į vieną klausimą: jeigu turėtumėte 1mln JAV dolerių ir reikėtų jį išleisti kovai su klimato kaita - KĄ DARYTUMĖTE???
Tik šiandien sėdau aprašyti mūsų šios savaitės valgymo ypatumų. Be to, tenka skubėti, nes šiandien baigiau sudaryti Vaikystės Sodo trimečių, keturmečių ir penkiamečių pažangos aprašus, kepėme šį-be-tą su Morta, o už poros valandų atvažiuoja mano draugė su išrinktuoju iš Švedijos ilgam savaitgaliui į Briuselį. Taigi ką mes valgėme šią savaitę ir koks buvo Beatos pasiūlymas?
Kai su Vaikystės Sodo auklytėm anądien kalbėjome apie karnavalą, sakiau, kad saldainiavimui pasidarytų krepšelius. Jos paprašė, kad rasčiau įvairių krepšelių pavyzdžių. Šiandien su tokiu saldaniavimo krepšeliu grįžo ir Gertrūda iš lopšelio (pas juos buvo Halloween'o karnavalas). Pagalvojau, kad tokį krepšelį - tik vis pakeičiant dekoracijas "į temą" - galima pasidaryti bet kokiai šventei. Kadangi - darant šiuos krepšelius - svarbiausia yra mintis, tai aprašysiu tik vieną - tą, kurį parsinešė Gertrūda.
Atrodo, visai neseniai rašiau apie 2009 moliūgų pjaustymą ir bene gražiausią šventę Augusto mokykloje - Halloween'ą (o čia ir 2008 jo mokyklos šventė - dar filmavau fejerverkus, kurie būna kasmet), o jau metai pralėkė...ir štai vėl šventėme šią šventę Augusto mokykloje ir jau keletas vakarų pjaustome moliūgus. Pastebėjau, kad juos pjaustyti vis lengviau ir lengviau! Jau taip ir girdžiu kaip Augustas sako mano frazę (kurią jam nuolat kartoju): Practice makes perfect:)
Prieš 10 metų Šv.Jonų bažnyčioje buvo mūsų vestuvės. Tada dar buvo tie gūdūs laikai, kai buvo privaloma eiti ir į zaksą. Mes į tą zaksą kažkaip nenorėjome. Nusprendėme, kad eisime aštuntą valandą ryto. Penktadienis. Trylikta mėnesio diena. Aštunta valanda ryto. Daug prikritusių rudeninių lapų. Apsimiegoję žmonės vedžioja prieš darbą šunis. O aš - pasikėlusi suknią - einu į zaksą (mat gyvenau J.Basanavičiaus gatvėje, tai kur jau ten važiuosi...) Nuėjome tik su liudininkais, o ten kabo ženklas ant durų: UŽDARYTA :D Beldėmės, beldėmės...įleido.
Patys nuoširdžiausi sveikinimai visiems pedagogams ir, žinoma, visiems tėvams, nes juk būtent JŪS esate pirmieji savo vaikų MOKYTOJAI! Ypatingus linkėjimus siunčiu fantastinėms Vaikystės Sodo auklytėms Renatai, Ingai ir Laurai bei mūsų savanorėms Justei, Emilijai, Kotrynai, Rugilei ir Daivai! Kadangi aš šventai tikiu, kad švietimas gali išgelbėti pasaulį, tai, žinoma, manau, kad ši profesija - viena svarbiausių :) Ji svarbi ne tik todėl, kad galime daryti įtaką žmogaus formavimuisi, bet svarbi ir mums...kad galėtumėme augti, kad galėtumėme tobulėti, kad galėtumėme...visą gyvenimą mokytis!
Amelija, kartu su mama Julija, atsiuntė savo fėjų šventės aprašymą.
Šiandien mūsų saulutei Gertrūdėlei - dveji. Jau, kaip sakant, didelė mergaitė! Vakar sėdžiu ją apsikabinusi ir klausiu: tu mano mažylė? O ji: ne! Tai buvo pirmas kartas, kai ji taip sureagavo, kai aš sakau, kad ji - mano mažylė. Anksčiau visada sakydavo: teiiiiip :D
Prieš keletą dienų gavau naujienlaikraštį, kuriame perskaičiau, ką specialistai rekomenduoja dovanoti trimečiams. Pagalvojau, kad jei jau yra rekomendacijos trimečiams, tai turėtų būti ir dvimečiams. Ir, žinoma, radau! Taigi - kadangi rytoj mūsų pagrandėlei dveji, ir man tai aktualu - pasidalinsiu šia informacija :)
Praleidome keletą dienų Anykščiuose ir šiandien parskubėjome į Vilnių - mat 20val ėjome į koncertą. Koncerto pavadinimas - Dovana džiazo gurmanams. Portico Quartet. Tikriausiai jau supratote, kad tai buvo kvarteto koncertas - keturi vaikinukai grojo meditacinį džiazą.
Vakar parvažiavome namo po smagaus Vincento gimtadienio, tad labai norisi apie jį papasakoti, kol įspūdžiai "neišgaravo" :-)
Ką gi, turim devynis teisingus atsakymus į savaitgalio klausimėlį: kas mane labiausiai suerzino tekste? Noriu visoms padėkoti už atsakymus, nes jie atkreipė dėmesį ne tik į tai, kas galėjo būti nepasakyta, bet ir į problemas, vis dar kamuojančias mūsų ugdymo įstaigas... Kita vertus, tokia analizė padeda pažvelgti ugdymo įstaigoms pačioms į save ir į(si)vertinti.
Kviečiame visus Belgijos lietuvius ir jų draugus dalyvauti Vaikų dienos šventėje Briuselyje gegužės 30 dieną, 11 valandą!
Pirmadienio rytas. Nelabai ankstyvas, nors ir vaikams atostogos (juk per atostogas vaikai keliasi anksčiausiai!). Tiesiog aš sugebėjau pramerkti akis tik tada, kai jau Gertrūda su Morta buvo užlipusios man ant galvos (tiesiogine prasme) ir viena kitai gan pakeltais balsais sakė: "MANO MAMA!"
Augustas sako, kad jam labai patinka balandžio 1oji, nes galima meluoti ir nepakliūti į bėdą! Vakar kaip tik ir buvo ta diena, kai buvo galima pokštauti, ir niekas negalėjo už tai ant jūsų pykti. Gabrielius keletą kartų apgavo vaikus, ir jie valėsi ir dažus nuo veido, ir bėgo žiūrėti, kuo ten išsitepę :) Kokių įdomesnių pokštų dar galima sugalvoti šią dieną?
Šiandien namuose vakarojame tik merginos. Tuoj eisime kepti sausainiukų-devynetukų Augustui, kad pradžiugintumėme grįžusį! Nors Morta kol kas sako, kad labiau nori žaisti su sese ir "kepa" modilino sausainius :)
Kai buvau Lietuvoje, atkeliavo nuostabi dovana - marškinėliai su užrašu austėjosblogas.lt :) Marškinėlių kelionės iki mūsų namų istorija tokia:
Augustas pasakė (taip, taip, mūsų trys vaikai gimę vienas paskui kitą...atsikvėpti po vieno gimtadienio nelabai pavyksta, kai jau reikia intensyviai galvoti apie kitą!), kad nori gimtadienio namuose. Ir ne šiaip gimtadienio, o sleep-over, t.y. su nakvyne :) Žodžiu, prieš vakarienę atvažiuos krūva aštuonmečių-devynmečių ir...neišvažiuos iki po-pusryčių :) Taigi pamažu pradedu galvoti apie šį iššūkį, nes juk nesinori, kad vaikai nuobodžiautų, bet ir nesinori, kad "eitų galvomis" :D
Leonardo mama su mumis pasidalino Šv. Agotos dienos minėjimo įspūdžiais.
Šiandien baigėme triaukšti Vasario 16-osios sausainiukus, todėl pagalvojau, kad parodysim seneliams, kokius sausainiukus, kokią kaukę ir kokią viktoriną apie Lietuvą vaikai vakar sumeistravo!
Kieno gi daugiau mūsų namuose gimtadienio šventė bus apie princeses, jei ne Mortos??? Šio Mortos Sofijos gimtadienio labai laukiau ir aš, nes tai buvo pirmasis gimtadienis, kai Morta sąmoningai pasirinko, kokio gimtadienio ji norėtų. Gimtadienio tema...wait for it...PRINCESĖS!!!! :D Taigi ruošėmės ketvirtajam Mortos Sofijos gimtadieniui, kuris buvo šį sekmadienį ir kurio tema - princesės.
Šiemet tinklaraštis dalyvavo dviejose Kalėdinėse akcijose: fondo "Algojimas" ir prekybos tinklo IKI bei "Maisto banko", kurios jau abi - kartu su 2009aisiais - baigėsi. Bet, pavyzdžiui, "Algojimo" akcijos anketos vis dar internete, vis dar ne visos išpildytos...
Tyliai tyliai iš apsnigto Briuselio sveikinu visus - kaip atsikėlus Mortulė pasakė - su Pūčiomis! Linkiu prasmingo susikaupimo, gražaus Kalėdų laukimo, neišvarginančio pasiruošimo, akių žibėjimo ir...skanaus!
Šį įrašą parašyti paskatino Eglės komentaras ir klausimai: kaip mes atskiriame Kalėdų senį ir jo dovanas ir Kalėdines dovanas artimiesiems? Ar vaikams nekyla klausimų, kodėl jiem neša dovanas Kalėdų senis, o artimiesiams perkat su šeima?
Vakar dienos užduotis - parašyti Kalėdinius sveikinimus krikšto tėvams ir išsiųsti kartu su pasirinktais darbeliais. Šiandienos - tuos laiškus išsiųsti. Kai tyčia vakar paskambino Gabrieliaus močiutė iš ligoninės ir pasidžiaugė gautu Kalėdiniu laiškų, o šiandien parašė mama, kad jai anądien skambino mano močiutė ir labai džiaugėsi... Džiugu, kad galima pradžiuginti mylimuosius artimuosius Lietuvoje!
Šiandien vaikams teko svarbi užduotis - papuošti mūsų "dekoracinę" sieną. Tiesiog rudenį ten kabojo vaikų rudeniniai piešiniai, po to pririnkome ir ant jos priklijavome įvairiaspalvių lapų... Jau kuris laikas siena buvo tuščia ir, kaip sakant, "badė akis". Taigi šios dienos užduotis buvo papuošti Kalėdiniais darbeliais šią mūsų sieną.
Kadangi ketvirtadienis mums - labai sunki diena, tai dienos užduotėlė buvo lengva: reikėjo nuvažiuoti į paštą iš išsiųsti laiškus visiems probočiams. Pašte (po visų mokslų ir būrelių) atsidūrėme 19.30. Pasisekė, nes paštas dirba iki 19.45.
Nežinau, kaip jums, bet man nepaprastai patinka žvakės. Nuo pat vaikystės turėdavau jų daug. Ypač patikdavo didelės didelės, įvairių spalvų ir skleidžiančios įvairiausius kvapus. Kai buvau septynerių, net namus per tokius žaidimus su žvake buvau padegus: ruošiau namų darbus, šalia pasistačiau žvakę. Užkliudžiau. Žvakė plumpt už stalo, o ten buvo tokie ploni pagaliukai sudėti, kurie tuoj pat užsiliepsnojo. Žaibo greičiu laksčiau į/iš tualeto su vandeniu, o širdis daužėsi kaip patrakusi, kol užgesinau. Bet žvakėms meilė neužgeso.
Šiandien vaikų laukė užduotėlė, kuri nedavė ir man ramybės: ar jie supras? ar padarys? Ryte atidarę stalčiuką rado štai tokį užrašą: Peržiūrėti savo rūbų spintą. Padovanoti keletą savo rūbų vaikams, kurie jų turi mažiau, nei jūs!
Apie antrąją užduotėlę galiu parašyti iškart, nes vaikai...ją atliko iki grįžimo namo iš darželio/mokyklos! Iš tiesų gerai, kad jie tokie sąžiningi, mat šiandien namuose - 7 vaikai. SEP-TY-NI. Tai man priminė kaip kartą - tada dar gyvenome Lietuvoje - šeši ar septyni Augusto klasiokai maldaute maldavo, kad galėtų atvažiuoti pas Augustą. Ką gi, važiavome pas mus namo visa kolona, kepiau daug kotletukų su makaronais ir atrodė, kad darbas mokykloje toli gražu nesibaigė 16val.
Štai ir prabėgo gruodžio pirmoji. Ar visi jau atlikote tos dienos užduotis? Mūsų pirmoji užduotis buvo padaryti Kalėdų vainiką. Tiesa, vaikai nustebo, kad šiemet nauja tvarka: skanumynas tik po to, kai darbelis jau atliktas :D
Visa šeimyna jau miega, o aš vis dar sėdžiu ir mintyju. Tiksliau, grožiuosi Kalėdinėmis namų dekoracijomis ir puošmenomis. Mano mama visada labai gražiai Kalėdoms išpuošdavo namus: atrodydavo, kad kiekvienas kampas kvepia Kalėdomis ir jų laukimu. Aš - vartydama žurnalus, žiūrėdama nuotraukas bei prisimindama savo vaikystės namus - visada galvoju, kad ir aš taip norėčiau. Bet...
Šiandien gavau laiškelį iš akcijos koordinatorės, kuris, tikiuosi, padės atsakyti į Jūsų klausimus:
Šią akimirką, kai rašau šį įrašą, aš ir mano tinklaraščio lankytojai esame surinkę 10 centų :D dovanoms skurstantiems vaikams pirkti. (Tiesa, vieną kartą spaudžiau aš, o kitą - Agnė, kuri padėjo banerį įdėti į tinklaraštį). Ką noriu tuo pasakyti? Tinklaraščio dešinėje, virš kategorijų, yra naujas "baneris", ant kurio parašyta RENKU PINIGUS VAIKŲ DOVANĖLĖMS - PRISIDĖK NEATVERDAMAS PINIGINĖS. Taip, taip - neatverdamas. Jums reikia tik paspausti ant baneriuko, ir vaikas iš skurstančios šeimos gaus 5 centus! Kuo daugiau skaitytojų paspaus, tuo daugiau pinigėlių paaukosime... Tiesa, iš vieno IP adreso galima spausti kartą per VALANDĄ :D
Prisipažinkite - Kalėdiniai sausainiukai yra ypatingi, ar ne? Aš, prisimenu, pasiutau, kai pamačiau, kad Kūčiukus pradėjo pardavinėti ne tik vos vos prieš Kalėdas, bet ir gerokai anksčiau. Bet tai buvo jau seniai...dabar jau nebestebina! Kodėl Kalėdiniai sausainiukai ypatingi? Na, man Kalėdos VISADA kvepia cinamoninėmis bandelėmis, nors jau mano močiutės seniai nebėra, o jų recepto niekas taip ir nesužinojo. Dievulėliau, kokias nepaprastai skanias bandeles ji kepė! Kadangi nevalgau nei silkės, nei svogūnų, nei visokių kitokių Kūčinių "skanėstų", tai man tos bandelės ir "šaltanosiai" (virtinukai su mėlynėmis) būdavo vienintelis išsigelbėjimas per Kūčias. Dar išgerdavau neįsivaizduojamą kiekį aguonų pieno ir užmigdavau anksčiau, nei per visas kitas metų dienas taip ir neišgirdusi kaip kalba gyvūnai...
Pernai vykusi akcija onkologinėmis ligomis sergantiems vaikiukams buvo sėkmingesnė, nei svajojau. Todėl šiemet pagalvojau, kad Kalėdinė labdaros akcija turi tapti gražia tinklaraščio tradicija.
Mielieji ir mielosios skaitytojai ir darbininkėliai,
Štai ir praūžė dar viena didžiulė metų šventė. Iš tiesų - viena didžiausių mokslo metų švenčių. Taip jau susiklostė, kad Augusto mokykloje tai nepaprastai didelė ir graži šventė su begale pramogų ir fejerverkais. Man ši šventė labai patinka. Net nežinau, kodėl... Gal dėl to, kad nuo mažens mėgau visokias baisuokliškas pasakas - ypač, kai kokį vėjuotą vakarą prie nedidelės švieselės pasakodavom vieni kitiems įvairias pabaisuokliškas istorijas...
Šiandien Briuselyje - diena be automobilio. Jau gal prieš kokią savaitę susitarėme su AAUA šeimyna, kad šiandien važiuosime pas juos, nes jų kvartale dar ir kvartalo šventė! Be to, važiavimas iki jų - irgi iššūkis (dar niekada taip toli nevažiavome su berniukais). Iššūkis ir Gertrūdai - kažkaip dar niekada jos nevežėme dviračio kėdutėje.
Ir štai...atėjo rugpjūčio 23 diena. Iš tiesų niekada negalvojau, kad taip smagu švęsti gimtadienį taip, kaip švenčiau šiemet - jis buvo vienas nuostabiausių! Ryte vaikinai išvažiavo mūsų tradicinių sekmadieninių pusryčių, o grįžo su nuostabiomis gėlėmis, kurias iš savo santaupų nupirko Augustėlis.
Per kiek laiko galima suruošti krikštynas? Aš asmeniškai nesu iš tų, kurie labai ilgai ruošiasi. Man atrodo, kad, tarkim, po kelių mėnesių pasiruošimų tiesiog nebegalėtum džiaugtis švente, nes kiekviename renginyje turi būti vietos ir spontaniškumui, ir netikėtumams, ir tiesiog...kažkokiam tokiam nenupasakojamam žavesiui, kuris, deja, mažėja, kuo labiau viskas suplanuota. Ir dar. Kai viska suplanuota, tai bet koks netikėtumas gali atrodyti it pasaulio pabaiga...o kas to nori per šeimos šventę??? Be to, krikštynos man atrodo labai intymi šventė, kai tai, kas svarbiausia, vyksta bažnyčioje tarp tėvų, krikšto tėvų, kunigo ir kūdikio. Visi kiti - tik šio ypatingo įvykio liudininkai, kurie atguža pasidžiaugti drauge (beje, domintis teko skaityti etnologės straipsnį, kuriame buvo parašyta, kad krikštynos - džiugi šventė, todėl kviečiami ir giminės, ir kaimynai, ir draugai...o man kažkaip anksčiau atrodė, kad ši šventė turėtų būti uždaresnė - pasirodo, klydau!)Ratas užsisuko, kai Neringa - pakalbėjusi su Gertrūda per jos gimimo dieną - pasakė man, kad mūsų bažnytėlės tinklalapyje pamatė, kad vaikus krikštija kas antrą savaitgalį ir šią vasarą bus rugpjūčio 23. Rugpjūčio 23 - mano gimimo diena IR tądien pas mus bus Medeina, todėl bus galima pratęsti tradiciją, kad skaitinius per mūsų mergaitės krikštynas skaitys giminaitė!
Iki šio sekmadienio turėjome keturis vaikus, kurių trys buvo krikščionys, o viena - pagoniukė. Po šio sekmadienio turime jau keturis krikščionis! Iš tiesų apie Gertrūdos Elenos krikštynas pradėjome galvoti dar tada, kai ji gimė... Mintis apie krikštynas "susidėlioti" padėjo tai, kad prieš porą mėnesių buvau paprašyti parašyti apie mūsų vaikų krikštynas "Mažylio" Mamų klubui... Taigi iš pradžių - šios - "ikikrikštinės" - mintys:Mes tris vaikus krikštijome jiems esant penkių mėnesių. Taip jau kažkaip pavyko. Teisybę pasakius, man visada atrodė, kad vaiką reikia krikštyti mažą. Be to, man tai – nepaprastai graži tradicija, sakyčiau, viena gražiausių. Mums sunkiausia – krikštatėvių rinkimas. Nežinau, bet tikiu prietaru, kad vaikas bus panašus į savo lyties krikšto tėvą. Tarsi tą patvirtina vieno iš mūsų vaikų istorija: kadangi sakėme, kad turėsime bent tris vaikus, mano sesuo (dar negimus pirmam) pasakė, kad bus krikšto mama trečio vaiko (nes tada bus pakankamai suaugusi prisiimti tokią atsakomybę) ir tikisi, kad trečias vaikas bus mergaitė. Trečioji mūsų šeimoje (po dviejų berniukų) gimė Mortulė ir – norite tikėkite, norite – ne, bet labai daug kuo yra panaši į mano seserį!
Baigėsi Vaikų Gynimo dienai skirta akcija, kurios metu kviečiau visus jungtis ir daryti trispalvę vaivorykštę. Džiaugiuosi, kad prisijungėte! Vis dar laukiu Jorio vaivorykštės, kuris turi visas priemones, bet laukia...saulėto vakaro. Kai tik toks ateis, iškart duosiu žinią, kad akcijos nuotraukas papildė ir Jorio vaivorykštė. O dabar pasigrožėkime jau sudalyvavusių vaikų vaivorykštėmis...tikrai nuostabu!!! Dar kartą LABAI LABAI JUMS AČIŪ!!! Ačiū dalyviams ir...ačiū tėveliams, kurie nusprendė paskirti dalį savo laiko šiam projektui. Aukime kartu!!!
Dar balandžio pradžioje gavau labai gražiai Vilhelmo apipavidalintą kvietimą į Mamos šventę jo darželyje gegužės 7d. Taigi prieš keletą dienų lentoje prie klasės (grupės) pasižymėjau, kad atnešiu arbatos ir ketvirtadienį, palikusi Mortulę svečiuotis pas Dianą (ji pirma diena kaip buvo išsikapsčiusi iš ligos) ir įsimetusi Gertrūdėlę į BabyBjorną, iškeliavau į šventę, kuri prasidėjo 13.45 ir tęsėsi iki 15.30.
Šiandien - antroji vaikų atostogų diena. Atsibudome, o dangus baisiausiaai apsiniaukęs...Dar iš pradžių lyg ir sukau galvą, ką daryti (ta prasme, ar važiuojame į muziejų), bet gan greitai pradėjo krapnoti. Tai nulėmė, kad šiandien - skirtingai, nei vakar - likome namuose. Tačiau...toliau vykdome kultūrinę programą. Kadangi savo pavasario knygai visur ieškojau įvairiausių kiaušinių marginimo būdų, nusprendėme šiandien su vaikais keletą jų išbandyti.
Kai buvome Lietuvoje lapkričio mėnesį, Gabrielius iš Elzės paskolino pirmąją Hario Poterio knygą Augustui. Pagalvojome, kad GAL jau jam bus įdomu. Parvežėme, pasiūlėme pabandyti. Augustas buvo kupinas entuziazmo nuo pirmos akimirkos, tačiau laukėme, kas (ir kaip) bus, kai jis pradės skaityti. Vis dėlto juk Augustui tada buvo tik 7.5 metų. Rezultatas mus apstulbino: vaikas skaitė namuose, skaitė autobusiuke į/iš mokyklos, skaitė per pertraukas mokykloje. Aš jo klausiau, ar jis nenori žaisti su vaikais, tai jis tik trūktelėjo pečiais ir pasakė: "Nelabai". O Haris...tapo nuolatine pokalbių tema. Iš naujo peržiūrėti filmai, aptariamos visos knygos detalės. Man šiek tiek juokinga, kai jis man ima pasakoti kokią detalę, nes aš neprisimenu nei filmo, nei skaičiau knygos. Gabrielius, kita vertus, žiūrėjo filmus kartu su Augustu ir dabar jau yra pasiryžęs perskaityti ir knygas. Manau, kad susigundysiu ir aš:)))
Šįryt perskaičiau, kad va, atsirado moteriškė, kuri "nustatė" tobulų blynų formulę:) Bet aš manau, kad skaniausi blynai yra susiję su prisiminimais, o ne su kažkokia formule. man visada skaniausi būdavo "širdeliniai" blynai su šviežiai trintomis braškėmis su cukrumi...niam niam. (Nuotrauka: square pancakes)Visą vaikystę galėjau būti blynais gyva...iš tiesų...nieko skanesnio net neįsivaizdavau:) Augustui labiausiai patinka ploni blynai per visą keptuvę...teko išmokti juos kepti, nors dar prieš porą metų man jie buvo aukštoji matematika:) Vilhelmas su Morta dar nepareiškė, kokie jiems skaniausi, tai kol kas dažniausiai valgo arba "širdelinius", arba per visą keptuvę.
Šį įrašą taip pavadinau, nes toks buvo pagrindinis mano kelionės tikslas - pristatyti antrają savo knygą Knygų Mugėje. Atskridau keliomis dienomis anksčiau, nes turėjau dar keletą labai svarbių reikalų: susitvarkyti disertacijos ir buto reikalus. Atskridome į Vilnių vėlų antradienio vakarą. Atrodo, kad niekada nebuvome išvažiavę. Turiu pripažinti, mane visada tai nustebina. Žinoma, oro uostas didesnis, naujesnis, bet...toks pat tylus, tokie patys "linksmai" pasitinkantys veidai. Beje, atskridome irgi su nuotykiais. Visų pirma, Briuselyje pasakė, kad blogas Gertrūdos bilietas, t.y. reikia ne elektroninio, o popierinio. Jau mintyse galvojau pačius įvairiausius skrydžio scenarijus, kai galų gale paaiškėjo, kad galime skristi. Kopenhagoje reikėjo persiregistruoti (dėl Gertrūdos), tai ten prisijuokiau, nes prie "transfer desk" buvo užrašas, kad čia neverta šūkauti, keiktis ir pan. elgtis, nes...tiesiog būsite sutramdytas policininkų :D Kaip žinia, retas užrašas būna veltui, tai, matyt, ne visi patenkinti persėda iš vieno lėktuvo į kitą:) Mums tai viskas sekės kaip iš pypkės: ir į Kopenhagą, ir į Vilnių skrendant turėjome "ekstra" kėdę, tai - kai nereikėjo būti prisisegus - joje labai linksmai visus reklaminius žurnalus sklaidė Gertrūda. Be to, abi merginos ir po posmą numigo, tai buvo visai patenkintos. Tiesa, Mortai nelabai patiko, kad Kopenhagoje dar nebuvo babos, bet susitarėme!
Darbelį atsiuntė Aistė.
Šį įrašą rašiau keliais etapais. Iš tiesų todėl, kad ir gimtadienis buvo "kelių etapų"! Iš pradžių atšventėme prieš kelionę namuose, po to - Ženevoje šventėme tikrąją dieną, o dieną po gimtadienio Morta keliavo į parduotuvę (Ženevoje) išsirinkti dovanos:) Šiemet Mortulės gimtadienis - ne tik viduržiemį, kai barsukas verčiasi ant kito šono, bet ir Kinijai pasitinkant Naujuosius - Jaučio - metus!
Naujienos iš švietimo, šeimų ir vaikų pasaulio…
Štai ir praūžė pralėkė dar vienos Kalėdos. Kaip savo laiške rašė viena draugė: lūkesčiai didesni už pačią šventę:) Daug tiesos, ar ne? Gerai tik tiek, kad mes neturėjome jokių didelių lūkesčių, tai drįsčiau teigti, kad būtent šiemet šventė buvo didesnė už lūkesčius - kas irgi buvo visiškai netikėta!
Štai jau bėgo ir prabėgo visa savaitė nuo Kalėdinio koncerto Augusto mokykloje. Tačiau prisiminimai vis dar "gyvi" ir, manau, verta juos įamžinti, kol šventinės naujienos jų neužgožė.
Nežinau, kaip jus, bet mane kuo toliau, tuo labiau užvaldo jausmas, kad NIEKO nebespėju. Košmaras. Ir taip prieš kiekvienas Kalėdas. Iš pradžių dar bandai tą procesą valdyti, įsispiri kaip koks asilas kojomis, kad jo verpetas neįtrauktų, ale krenti labai nelygioje kovoje...Kiekvieną dieną kas nors vyksta, o tu, žmogau, kaip ta voverė - leki leki... ir tik Gertrūda sugeba išlaikyti Dzen:) Kurią čia dieną "apsičiupinėjome", jog taip ir neatšventėme Padėkos dienos. Siaubas. Neatleistina. Taigi vis vien pasikvietėme draugus, kuriuos ruošėmės kviesti (na, ne visus...vieną iš dviejų šeimynų, nes kitos mergaičiukės "iškrito" it lapeliai su vėjaraupiais). Žodžiu, penktadienį po Gabrieliaus darbo važiavome į parduotuvę susipirkti visko iš ilgiausio sąrašo: žinoma, kalakuto savo orkaitėje keptis nesiryžome, tai radome kalakuto krūtinėlės su persikais receptą, kuris visai patiko. Na ir, žinoma, reikėjo susipirkti viską moliūgų pyragui. Moliūgų pyragas - gėrių gėris. Pernai vaikai sukirto po kelis gabalus. Tikėjausi, kad panašiai bus ir šiemet. Gaminti pradėjau dienai dar nepersiritus per vidurdienį, o baigiau...baigiau jau atėjus svečiams, t.y. po šeštos valandos vakaro. Žinoma, ištisai gaminti nereikia, be to, aš nesu vijurkas virtuvėje - man reikia LAIKO. Bet blynas buvo visai vykęs...
Adventas jau įsibėgėjęs... Buvo mintis prisėsti ir kažką parašyti Advento pradžioje, kai uždegėme pirmąją žvakutę, tačiau "ant nosies" jau trečiosios degimas. Kai buvo atvažiavus Medeina, atvežė vaikams šokoladinius kalendorius. Taigi kalendorius turėjome pačiai pradžiai. Sunkiau buvo su žvakide. Na, žinote, Advento žvakide, kur galima "smeigti" keturias žvakeles... Taigi nusprendėme tokią žvakidę pasidaryti patys: uždegėme keturias mažas žvakeles, išsikepėme pyragą ir...kalbėjome apie Kalėdų laukimą ir apie tai, kas yra Adventas.
Šiandien - Vėlinės. Deja, esame toli nuo artimųjų kapų, kuriuos galėtumėme aplankyti. Tačiau labai nesinorėjo, kad ši diena vaikams eitų ir praeitų... Taigi ryte, po pusryčių, pasiūliau vaikams "uždegti" jų pačių pagamintas žvakeles ir prisiminti mūsų šeimos mirusius artimuosius.
Šios dienos Augustas laukė visą savaitę. O šiandien...spirgėjo it uodegon įkąstas visą dieną. Jeigu Vilhelmo ir Mortos mokykloje didžiausia šventė - metų pradžios Fancy Fair, tai Augusto mokykloje yra dvi tokios šventės: Hallowee'nas su fejerverkais ir metų pabaigos šventė. Šiandien buvo tas Hallowee'nas. Taigi jau vakar vakare abu vaikinai tiesiog išsiprašė, kad važiuotumėme į parduotuvę pirkti kostiumų. Nors ir labai tingėjau...teko. Parsivilkome iš parduotuvės jau po 21val., tačiau laimės - pilnos kelnės, nes Augustui parsivežėme velniūkščio kostiumą, VIlhelmui - šikšnosparnio, o Mortai - irgi mažučio velniūkščio. Beje, kostiumus rasti nebuvo lengva, nes ir VIlhelmas, ir Morta nenori nieko "mandro": turi būti tai, kas jiems patinka, tačiau paprasta....Jau vakar vakare kostiumus vaikai išsimatavo, susidėjo visus papildomus aksesuarus ir ėmė laukti šiandienos.
Ir vėl rugpjūčio 23-ioji. Kaip sako Medeina, jau "rimtai" įsiritau į ketvirtą dešimtį. Iš vakaro sėdom galvoti, kur norėtumėme nuvažiuoti. Iš pradžių aš siūliau zoologijos sodą, tačiau mano pasiūlymas buvo atmestas kaip per daug orientuotas į vaikus:) Kai paklausė, kur labiausiai norėčiau važiuoti, pagalvojau, kad vis dėlto labiausiai noriu dar pasidžiaugti...vasaros trupinėliais. Žinoma, Briuselyje vasaros kaip ir nėra - net ir karštomis dienomis dažniausiai nulyja, tačiau vis dėlto... Pradėjome rutulioti mintį apie Ardėnus, prisiminiau, kad labai patiko, kai važiavome Meuse upės pakrante (kartą surengėme tokį pasivažinėjimą-pikniką su vaikais). Taigi nusprendėme, kad ryte važiuosime į Prancūziją (gal), o likusią dieną praleisime Dinant'e, Belgijoje.
http://www.alfa.lt/straipsnis/160338
http://www.alfa.lt/straipsnis/161405
http://www.alfa.lt/straipsnis/162290
http://www.alfa.lt/straipsnis/163868
Esi mama - ir niekada nebebūsi svarbiausia sau
Neketinu versti aukščiausios kalėdinės ir naujametinės valdžios institucijos. Mūsų šeima taip pat yra jai pavaldi ir moka visus tuo klausimu susijusius mokesčius. Tačiau kartais, kai raudonai balta kalėdų popiežiaus kepurė užmaukšlinama ant tuščios kaip puodynė galvos, kyla noras jei ne maištauti, tai bent viešai paburbėti.